antradienis, balandžio 18, 2017

Santa Barbara, pabaiga ieškoma



Kažkada (prieš maždaug keturis metus) rašiau apie Santą Barbarą, vykstančią savo gyvenime ir spėliojau, kur tai nuves. Iki kelintos serijos. Kokiais būdais ir kaip skausmingai baigsis. Kelintoj serijoj blogiukai gaus ko nusipelnę, o geriečiai nukeliaus iki altoriaus ir bus happyend‘as. Nė velnio. Serialo kūrėjai nusprendė greitos ir laimingos pabaigos nesuteikti, o pakankinti žiūrovą kelis metus. Ir tada ištekinti pagrindinę porelę už kitų žmonių (ar bent jau Chuaną Antonijų) už kokios nors kalės dėl patogesnių sandorių ar palikimo, o Barbarą palikti ant ledo. 

O tai, kad Chuanas Antonijus karts nuo karto Barbarą prisimena, vis skambteli, parašo (nors jo kalė žmona jau moka Barbaros numerį mintinai), žiūrovui nesvarbu. Serialo kūrėjai neskuba ir vėl. Chuanas Antonijus su Barbara susitinka kavos, kaip racionalūs ir suaugę žmonės. Ir tuo viskas pasibaigia. Serialas rutuliojasi aplink kitus veikėjus, tik tiek Chuanas Antonijus, tiek Barbara vienas apie kitą pagalvoja. Ir kai tik Barbara pamato, kad Chuanas prisijungęs feisbuke ir sugalvoja jam parašyt, rankos nusvyra, ji nerašo. Nes kalė žmona tikrina Chuano Antonijaus telefoną ir feisbuką. Bet. Po kelių valandų tą pačią dieną jis jai paskambina, jie pakalba apie viską, pasijuokia. Po kelių dienų jis pasiūlo jai susitikti, o ji nekvaila, suderina susitikimą taip, kad jie nebūtų vieni – su dar keliais draugais bare. Chuanas Antonijus laido juokelius ir flirtuoja, Barbara prisideda, tik kad didesniems veiksmams nesiryžta ir nemato prasmės, vakaras baigiasi ramiai – Barbara grįžta namo dar prieš vidurnaktį, su bateliais ir nepametusi jokių rūbų ar orumo pakeliui. 

Praeina vėl kiek laiko, vėl skambučiai, trumpi pokalbiai, ir vėl Chuanas Antonijus Barbarai paskambina. Tik žinoma, jai skambinti jam neleidžia. Barbara darbe, jai pietų pertrauka, perskambina ir jis pradeda ją kalbinti vakare susitikti brendžiukui. Barbara prisimena tuos laikus, kai jie buvo kartu ir vienas kitą be proto mylėjo. Brendžiukas = nuotykiai. Barbara pavargusi nuo nuobodaus gyvenimo ir nusprendžia, kad nuotykiai būtų neprošal. Bet kol dirba iki vakaro, prabyla sąžinė. Žino, kad bus dar vienas draugas, tačiau bus ir brendis, ir Chuanas Antonijus. 

Galiausiai Barbara praktiškai paskutinę sekundę apsisprendžia ir nubėga iki sutartos vietos. Nuoširdūs pokalbiai, kelios taurės garsiojo brendžiuko... ir pokalbiai apie tai, kaip Chuanas Barbarą mylės amžinai, kad ji jo angelas, kad ji nuostabi ir protinga... ir Chuano vaikystės draugas pasako, kad jis dažnai apie Barbarą tebekalba... sukyla visos emocijos, prisiminimai iš pirmų serijų. Barbara dar vis bando laikytis tvirčiau. Stovėti ant žemės stabiliai ir tvirtai, tačiau visas stiprumas dingsta po kelių bučinių... dar po kelių ir drovumas, sukyla viskas iš praeities, pasidaro ramu, jauku, gera, saugu... 

Tiek Chuanas tiek Barbara sustoja, nes kartu yra draugas. O kas būtų jei jo nebūtų buvę?? O kalė žmona namie.

Tai kiek dar serijų, po velnių, šita Santa Barbara tęsis (ale ne tokia šventa ta Barbara, a?)??? Ir kas bus, pasakos variantas, kai jis palieką kalę žmoną ir grįžta pas angelą Barbarą, ar abu gyvens nelaimingi, apsimesdami, kad yra priešingai???

Dar Barbara svarsto išsitrinti viską, kas susiję su Chuanu iš savo gyvenimo – telefono numerius, feisbukus, po velnių, sudeginti jo dovanotas suknias...  tačiau ji labai dažnai važiuoja pro jo darbą... ir tikėtina, kad kažkur sutiks tiek jį, tiek ir jo vargšę žmoną.
Geras scenarijus, tik kaip užbaigti serialą?

I hate to turn up out of the blue uninvited
But I couldn't stay away, I couldn't fight it.
I had hoped you'd see my face and that you'd be reminded
That for me it isn't over.

pirmadienis, balandžio 03, 2017

Kutukai - šio sezono bomba

Paskutinėmis dienomis užmečiau knygas, o po darbo pasileidžiu fone harius poterius ir veriu... rezultatą rodausi, jei ką domina, susirašom gretasjewelry@yahoo.com.


pirmadienis, vasario 20, 2017

Skaitiniai 2017 - 2 dalis


Jolita Herlyn – Svaigulys
Labai lengva, paprasta. Apie įdomią moterį, įdomų jos gyvenimą, bastymąsi po pasaulį, ieškojimus ir atradimus. Toks jaukus skaitinys be didesnės išliekamosios vertės. 
Tess Gerritsen – Žaidimas su ugnimi
Labai netikėta pažintis su Gerritsen, kažkada skaičiau Chirurgą, didelio įspūdžio nepaliko, o vat ši... suvalgiau per kelias valandas be atsitraukimo. Ir prikaustė, ir holokausto tema ir visi siužeto vingiai labai sužavėjo. Buvo tikrai labai labai įdomu skaityti. 

Charles Dickens – Didieji lūkesčiai 
Kadaise buvau skaičiusi sutrumpintą versiją, tad be Hevišem (ir tai neprisiminiau jos rolės ir įtakos istorijoje) nieko neprisiminiau. Labai įdomiai, archajiškai parašytas. Įdomus vaiko mąstymas, jo menkinimas, brandos epizodai. Nesakau, kad labai patiko, tačiau labai džiaugiuosi, kad perskaičiau. 
Gina Viliūnė – Magdalė. Smuklės merga 
Ech, graži knyga. Įdomu skaityti apie Vilnių, ypač kai porą dešimtmečių pati gyvenau senamiestyje. Labai įsimintini veikėjai ir puikiai supainiotas o vėliau atpainiotas siužetas. 

Gina Viliūnė – Imperatoriaus meilužė
Sofija ir Aleksandras. Beveik kaip Barbora su Žygimantu. Protinga, užsispyrusi, siekianti savo. Aukštuomenės gyvenimas, jo užkampiai, vėl įdomūs miestų aprašymai. Tačiau ši pasirodė lengvesnė, silpnesnė, nors pagrindinė veikėja buvo be galo stipri. Bet meilė akla, net labai protingus paverčia idiotais. Ir labai jauki pabaiga. Kai žinai, kaip yra, žinai, kad ir jie žino, tik niekas nieko garsiai nepasako. Viliūnė įtikina. Rekomenduoju abi.
Jean M. Auel – Pirmykštė moteris. Urvinio lokio gentis 
Pakraupau, tačiau pagalvojus logiškai, sunkiai ta evoliucija vyko. Žvelgiant pro šių laikų prizmę buvo labai gaila moterų, kurios "privalo paklusti vyrams, nes tokios tradicijos".
Patiko, jog autorė gana smulkiai aprašo ginklų, maisto gamybą, žolelių rinkimą, gydymo procedūras.
Magiška romano pusė, šamanai ir genties tikėjimas dėl apvaisinimo tik kėlė šypseną. Bet kuriuo atveju knyga labai patiko, nors vietomis pasikartojimai pabodo. Rekomenduoju.

Jodi Picoult – Atpildas 
Bet tikrai, už kiek galima atleisti? Kokia yra riba? Ar atsiprašymas atperka tokio lygio nusikaltimus? Ir kaip svarbu auklėjimas, kai jaunam, naiviam ir visada šeimos spaudžiamam vaikui gavus galimybę pasireikšti, jis tampa budeliu... o sistema to tik ir nori. Ir jį giria. Labai sunki emociškai knyga, tačiau tiek Minkės, tiek Džozefo istorija, kuri yra be galo glaudžiai susijusi, sukrėtė, supurtė... Tikrai rekomenduoju, ypač mėgstantiems holokausto temą. O jei ir nemėgstat, knyga sukels daugiau klausimų moralės prasme, nei jų atsakys. Bet kuriuo atveju, Picoult kaip visada be galo įtikinama ir svariais argumentais papirks net ir skeptiškiausią skaitytoją. 

šeštadienis, sausio 21, 2017

Skaitiniai 2017 - 1 dalis

Prasidėjo metai, o aš ir vėl skaitau. Įsukta į rutiną, egzaminus, ant nosies kabančią pratiką... bet skaitymui laiko atrandu. Taigi trumpai apie pirmą trejetą:

Alyssa Shelasky – Prijaukinti prijuostę

Naivoka veikėja, tačiau labai stiprus optimizmo užtaisas. Paprastai į asmeniškumus neskubu, bet kadaise, senais laikais, pati būčiau ko gero išsaugojusi santykius, jei tik būčiau pradėjusi gaminti - lygiai kaip ir pagrindinė veikėja, laukdavau vaikino pareinančio iš darbo, kad man (ir sau) paruoštų vakarienę. Sulaukiau priekaištų, tačiau kvailas feministinis požiūris, kad nebūsiu aš pririšta prie virtuvės baigėsi skaudokai. O veikėja, protingesnė, pasirodo, labai puikiai apvertė savo gyvenimą, kartu su tais makaronais, kuriuos mokėsi virti. Labai gerai nuteikianti knyga, receptai atrodo ganėtinai paprasti, kai kuriuos manau ryšiuos išbandyti (dabar tokia beviltiška nesu, nei kokia buvau praeity, nei kokia buvo veikėja).

Jana Vagner – Vongo ežeras

Tikrai nesu fantastikos žanro mėgėja, dėl ko net nekyla rankos skaityti kažko panašaus. Bet kadangi romanas "ant bangos", visi skaito ir po to giria, reikia ir man, jei daiktas geras.Visų pirma, kaip kadaise esu minėjusi, nesu labai linkusi skaityti knygų nugarėlėse esančių anotacijų - pasimokiau iš senesnių leidimų, kai visa santrauka su atomazga parašyta; tad imdama žinojau, kad bus neva apokaliptinė istorija. Ir nustebino tai, kad knyga rašyta rusės ir apie Rusiją. Nepaisant erzinančių vardų ir šiokių tokių pasikartojimų, romanas labai patiko - įdomu buvo skaityti, kad daug kas buvo pasakyta užuominomis, neatskleista iki smulkių detalių, dar patiko veikėjai. Ir kaip visad, priverčia susimąstyti, ką čia pats tokiu atveju darytum. Laukiu tęsinio ir akcijos kruopoms ir cukrui, eisiu sandėliuot, jei ką.
 
Charlotte Betts – Prieskonių pirklio žmona

Ech kaip aš pasiilgstu nenaivių ir neverkšlenančių moterų personažų. Arba tokios jau mes esam. Skani ir kvapni knyga, kurioje tiek daug sluoksnių, kad prasidėjus visoms meilėms seilėms buvau bepamirštanti daug įdomesnes, statybos ir restauracijos temas. Buvo labai įdomu skaityti apie kvepalus ir jų gamybą, apie prieskonius... ir anglišką kultūrą. Kuomet pernai ko netrečdalį perskaitytų knygų sudarė romanai (ir ne tik) apie Prancūziją, tai dabar šokia tokia atgaiva. Ir seniai nebuvau skaičiusi knygos su neblogai išverstomis sekso ar erotinėmis scenomis. Vertėjai pagarba, redaktorei/korektorei dar stuktelčiau per nagus už praleistas raides. Vertas dėmesio, lengvas, tačiau kartu labai daugiasluoksnis romanas.