Agota Kristof ● Storas sąsiuvinis

Oficiali anotacija:
Vengrų kilmės šiuolaikinės šveicarų rašytojos Agotos Kristof trys romanai, išgarsinę ją visame pasaulyje, – pirmą kartą išversti į lietuvių kalbą. Ši trilogija vadinama negailestingiausia praėjusio šimtmečio knyga.  Broliai dvyniai Klausas ir Lukas iš karo nualintos sostinės atvažiuoja į mažą pasienio miestelį pas senelę. Kad išgyventų, jie netikėčiausiais pratimais grūdina kūną ir sielą, o viską, ką patiria, rašo į storą sąsiuvinį. Rašo net ir tada, kai likimas nubloškia juos į skirtingas šalis ir jie nieko nežino vienas apie kitą. Bet gal šis savotiškas dienoraštis ir nuties tiltą per žiojinčią prarają?



Knyga, šokiruojanti nuo pačių pirmųjų puslapių. Po pribuvėjos maniau, kad nieko baisesnio skaityt neteks, o klydau, labai klydau. Vietomis knyga ganėtinai normali (normalumo lygis irgi nestandartinis dėl veiksmo laiko ir vietos, kurią galima numanyti - karas ir kariaujanti valstybė), vietomis - skaitai ir kažkaip nesitiki, kad tokie dalykai gali vykti iš tikrųjų. Pirma knygos dalis, „Storas sąsiuvinis“, nors pati šlykščiausia, persiskaitė lengviausiai. Buvo įdomu versti puslapius, skaityti trumpus skyrelius ir spėlioti, kaip visa tai gali būti matoma gana jauno paauglio akimis. Antroji dalis - „Įrodymas“ bent jau man apvertė visas mintis ir visą suvokimą apie knygą. Pradėjau nebesusigaudyti iš kieno pusės yra pasakojama, kas buvo tiesa, o kas ne pirmoje dalyje. Labai įtaigiai autorė sumaišė visas kortas, kad net pati pradėjau tikėti, jog viskas yra atvirkščiai nei maniau iš pradžių. Paskutinėje dalyje „Trečiasis melas“ pateikiama versija, kaip viskas galėjo būti, bet perskaičius ją, bent jau aš užsimaniau, kad realus būtų pirmosios dalies variantas; nors ir su visais šlykštumais, tačiau tikrai laimingesne pabaiga... nežinau ką manau apie šį romaną. Kad labai patiko - faktas. Ar skaityčiau dar kartą? Nė velnio!

Kaina: knygyne apie 32lt, aš ėmiau iš bibliotekos.
Puslapiai: 408
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2004 m., Vilnius