Oficiali anotacija:
1167 m. Vokietijos imperija, valdoma imperatoriaus Barbarosos. Lordo Volfharto sūnus gimsta negyvas. Viduramžiais tai reiškia viena – pribuvėja ragana. Valdovas įsako jaunutei Martai nukapoti plaštakas ir kojas. Laimė, ji spėja laiku pabėgti iš kaimo ir prisidėti prie naujakurių, traukiančių į neapgyvendintus kraštus rytuose, kad pradėtų naują, laisvą gyvenimą.Klajūnai pasiekia atokų kaimą girioje, kur nedideliam riterių būreliui vadovauja kilmingasis riteris Kristianas. Jis tuoj pat susižavi Marta ir nusprendžia nugabenti ją į pono Oto fon Meiseno dvarą. Ten paaiškėja, kad atklydusi mergina apdovanoja ne tik grožiu, bet ir stebuklinga gydymo galia…
Man tikrai labai patinka istorijos, kurios yra paremtos tikrais istoriniais faktais, veikėjai, iš tiesų kažkada egzistavę... žavi ir to gyvenimo aprašymai, kai negali atsistebėti, jog prieš ~800 metų kažkas galėjo taip gyventi. Labai patiko veikėjų vardai, o viena labiausiai patikusių veikėjų buvo mano bendravardė. Visą romaną (na gerai, gal antrąją jo dalį) negalėjau atsistebėti žmonių žiaurumu: iš filmų ir istorijos pamokų žinojau apie kankinimus įkaitinta geležimi, apie nagų nutraukimus, apie sukaustymus grandinėmis ir kitus panašius dalykus, apie kuriuos skaitant šiurpas eina per nugarą ir kažkaip sunku suvokti, kad tokie dalykai darydavosi taip dažnai. Ačiū Dievui, kad nebuvo labai didelių seilėjimųsi, kad visa meilės istorija buvo pateikta gana subtiliai, kad pabaigoje tapo gana vulgaru, bet patiko, nes aistra yra ganėtinai natūralus dalykas. Pasirodė šiek tiek per daug smurto prieš pačią Martą, o tie išprievartavimai manęs neįtikino... Šiaip labai norėsiu skaityti kitas dalis, nes kai jau prisėdau susiskaitė labai greitai ir labai patiko.
Kaina: mokėjau 25lt.
Puslapiai: 513
Leidykla: Obuolys
Išleista: 2009 m., Kaunas
Leidykla: Obuolys
Išleista: 2009 m., Kaunas