šeštadienis, gruodžio 25, 2010

Pasaulio operos

Tiesiog gražu.

Teatro di San Carlo, Naples, Italy


 Metropolitan Opera House, New York, New York


 Opera de Monte Carlo, Monte Carlo, Monaco


 Oslo Opera House, Oslo, Norway


 Palais, Garnier, Paris, France


 Palau de Musica Catalana, Barcelona, Spain


 Royal Opera House, Covent Garden, London


 Royal Swedish Opera, Stockholm, Sweden


 Romanian Antheneum, Bucharest, Romania


 Teatro Amazonas, Manaus, Brazil

ketvirtadienis, gruodžio 23, 2010

Torey L. Hayden ● Mergaitė

Oficiali anotacija:
Šešiametė Šeila nekalbėjo, neverkė, o jos akys liepsnojo neapykanta visam pasauliui. Motinos palikta greitkelio pakelėje, koneveikiama alkoholiko tėvo, patyrusi košmarišką seksualinę prievartą Šeila patenka į protiškai atsilikusiųjų klasę po to, kai panaudoja smurtą prieš kitą vaiką. Visiems atrodo, kad Šeila – amžiams prarastas vaikas. Visiems, išskyrus mokytoją Tori Heiden. Tori deda visas pastangas, kad prasiskverbtų į Šeilos sielą, kad grąžintų užguitą vaiką iš jos slapto košmaro atgal į gyvenimą, nes po nuožmiu įniršiu Tori pastebi mergaitės talento kibirkštis. Kartu jos leidžiasi į nuostabią kelionę, kurioje vaikui nušvinta naujas, kupinas meilės pasaulis.


Jautri mažos mergaitės istorija, pateikta jaunos mokytojos akimis. Iš pat pradžių buvo aišku, kiek mergaitė turėjo iškęsti, nes visgi taip nenutinka, kad šešiametis staiga nustoja kalbėti ir destruktyviai reaguoja į kiekvieną smulkmeną. Arba tiesiog, lyg koks laukinis žvėrelis, bijo žmonių. Tiesiog kraupu skaityti ir įsivaizduoti kaip mokytoja turi susidoroti su visu tuo. Ypač, kai Šeila toje klasėje viena iš maždaug dešimties vaikų. Vienas jų aklas, pora autizmu sergančių, kiti tiesiog turintys psichinių sutrikimų. Nepaisant to, visa istorija papasakota su tokia atjauta ir meile, kad tiesiog žaviesi mokytojos kantrybe ir atsidavimu savo darbui. Istorijos eigoje keičiantis Šeilai, pasikeičia ir kiti veikėjai: mergaitės tėvas, mokyklos direktorius, kiti vaikai. Ir, žinoma, visi į gerąją pusę. Knygai įpusėjus, atrodo viskas ritasi į gerumo pusę, tačiau vėl incidentas su tėvo broliu, kuris mane šokiravo. Visa istorija tiesiog juoda - balta, juoda - balta... Daug meilės, daug rūpinimosi vienas kitu ir jaukumo. Rekomenduoju pasiilgusiems žmogiškos šilumos.

Kaina: apie 20lt
Puslapiai: 320
Leidykla: Jotema
Išleista: 2010 m., Kaunas

sekmadienis, gruodžio 19, 2010

Vincas Mykolaitis-Putinas ● Altorių šešėly

Oficiali anotacija:
Didžiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys - psichologinis intelektualinis romanas, ypač svarbus XX a. ketvirto dešimtmečio pradžios raštijos kontekste, nes, kaip joks kitas literatūros kūrinys, atspindi filosofinį pagrindinio veikėjo santykį su gyvenamuoju laiku.









Skaičiau tikrai ilgai, na o trečiąją dalį pribaigiau per pusdienį. Skaitėsi labai lėtai, sunkiai, tačiau įdomiai.  Jei romane nebūtų meilių, o tik seminarijos ir kunigų gyvenimas, vargu ar būčiau romaną skaičiusi. Skaičiau ir krizenau iš kunigų išgertuvių, juk visi, (išskyrus davatkas) puikiai suvokiam, kad tokie reiškiniai egzistuoja ir šiuolaikiniame pasaulyje, ypač kai visas religinis kultas yra taip garbinamas ir aukštinamas. Per daug ištempta pasirodė ir Liudo Vasario svarstymai: mesti kunigystę ar ne. Žinau, kad kūrinys yra labai autobiografiškas, ir suprantu, kad ir pats Putinas tikriausiai apie savo gyvenimo kelio pasirinkimą tikriausiais svarstė ne metus ir ne dvejus. Sužavėjo moterų portretai, ypač  Liucės, kuri su savo „Pavasarėli!“ man labai pakeldavo nuotaiką. Taip pat Baronienė, suaugusi moteris, tačiau pasiutusi nemažiau už Liucę. Na o brandžiausia ir sudėtingiausia, ir ko gero, verčiausia Liudo, pasirodė Auksė. Skaitant šį romaną labai jaučiasi Liudo vasario brendimas kaip žmogaus, kaip kūrėjo, kaip vyro. Taip pat, jaučiau ir paties Putino pasikeitimą, nes vis gi jis romaną rašė ne trumpą laiką. Na ir pritrenkė pabaiga. Tikrai tokios nesitikėjau. Sugraudino. Knygą tikrai rekomenduoju, nes netgi man, neskaitančiai lietuvių autorių knygų, ji labai patiko.

Kaina: knygyne naujas leidimas apie 40lt.
Puslapiai: 614
Leidykla: Šviesa
Išleista: 1983 m., Kaunas

Mark Haddon ● Tas keistas nutikimas šuniui naktį

Oficiali anotacija:
Romanas apie penkiolikos metų paauglį Kristoferį Buną, kuris yra ne toks kaip kiti: dėl Aspergerio sindromo, vienos iš autizmo formų, jam sunku užmegzti kontaktą su aplinkiniais ir bendrauti. Tačiau vieną dieną jis aptinka nužudytą kaimynų šunį ir sumano tapti detektyvu. Šis įvykis Kristoferio gyvenimą apverčia aukštyn kojom ir įrodo, kad net ir veikdamas pagal savitas taisykles jis sugeba pasiekti tikslą. 






Tikėjausi sudėtingesnės ir įdomesnės knygos. Maniau, kad mane paveiks iki ašarų, nes pagrindinio veikėjo situacija visgi skaudi... bet... nieko. Perskaičiau ir tiek. Nežinau, ko trūko. Gal sudėtingesnės kalbos, gal kažkokio kito cinkelio. Romane gausu iliustracijų, kurios mane sudomino, tačiau tuo pačiu ir suglumino... Nesigailiu skaičius, nes sužinojau šiaip įdomių mokslinių faktų apie žvaigždes, matematiką.  Ir, žinoma, nustebino tai, kad knyga yra priskirta paaugliams/vaikams. Gal dėl kalbėjimo stiliaus? Nes aš, jei būčiau mama, nenorėčiau, kad mano dešimties metų vaikas skaitytų apie neištikimybę... o gal tiesiog esu per daug naivi ir konservatyvi. Rekomenduoju norintiems lengvo skaitalo. 

Kaina: ~10lt
Puslapiai: 262
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2004 m., Vilnius

sekmadienis, gruodžio 12, 2010

Pasižadu nebepirkti knygų!

Dabar skaitau „Altorių šešėly“. Ir turiu susipirkusi dar kelias knygas... tai dabar viešai pasižadu, kad kol neperskaitysiu tų, naujų nepirksiu ir neimsiu iš bibliotekos:

George Orwell - „1984-ieji“ +
Truman Capote - „Kiti balsai, kiti kambariai“
James Herriot - „Kas nuostabu ir išmintinga“
Gail Sidonie Sobat - „Marijos knyga“
Torey  Hayden - „Mergaitė“ +
Esteban Martin, Andreu Carranza - „Gaudi mįslė“
George Orwell - „Gyvulių ūkis“ +
Ken McClure - „Veidmainių sala“
Bernard Werber - „Angelų imperija“



pirmadienis, gruodžio 06, 2010

Not waiting for Christmas at all



Nelaukiu Kalėdų. Na šįkart visiškai nelaukiu. Šalta, daug rūpesčių, mažai miego, ir dar tai, kad atsirado reguliavimas mano gyvenime, o aš nemėgstu, kai man šitaip viską įsakinėja.O ir šiaip nemėgstu šitų visų sukomercintų ir išpūstų švenčių, kurios yra svarbios tik mažiems vaikams, kurie bent jau nuoširdžiai jomis džiaugiasi ir tiki Kalėdų seneliu... 

Pagaliau įsivažiavau su „Altorių šešėly“, tai dabar spirkit man į užpakalį, kad nepasiimčiau „1984“, nors taaaaaaip noriu.

sekmadienis, gruodžio 05, 2010

Stella Braam ● Alzheimerio liga. Mano tėvo istorija

Oficiali anotacija:
Knyga "Alzheimerio liga. Mano tėvo istorija" - sukrečiantis, graudinantis, o drauge - nepaprastai blaivus dokumentas apie šia liga sergančio žmogaus tikrovę. Stella Braam be pagražinimų rašo apie kasdien silpstančią savo tėvo, garsaus mokslininko, atmintį, apie sveikatos priežiūros sistemą, menkai prisidedančią prie ligonių gerovės, apie kasdienybę, kurios temstančioje atmintyje lieka vis mažiau. Visų mėgstamas ir gerbiamas R. van Neeras nebepajėgia gyventi vienas; perkeltas į globos namus, ima rūpintis, ar pakaks pinigų užsimokėti už viešbutį, į kurį jis nežinia kaip pateko, ir puola slaugytoją, norintį nusegti jam piniginę.
Tai tik pradžia; liga progresuoja, padėtis darosi vis liūdnesnė, priežiūra - vis griežtesnė, vaistai - vis stipresni. Dar liūdniau, kad herojus suvokia savo bejėgiškumą... Dukra švelniai, su meile ir pagarba, tačiau blaiviai atveria duris į sergančio tėvo pasaulį, iš kurio tėra vienas išėjimas... 


Sudėtinga, skaudu ir kelia gailestį. Gal ne tiek pačiam sergančiam, o tam, kuris jį turi prižiūrėti.  Be galo sunki liga, kai žmogus vidury sakinio pasimeta, nebežino ką norėjo pasakyti... kai nebesugeba atidaryti durų ir nueiti iki tualeto, arba kai tiesiog nebemoka atsisėsti... Knygoje apstu faktų, statistikos, terminų, tačiau buvo be galo įdomu skaityti. Biurokratijos pinklės, kai 10 žmonių yra prižiūrima vieno žmogaus, kai jie visiškai nieko nesugeba padaryti patys, o kartais net nemoka pasakyti... privertė susimąstyti, kad aš turbūt nebūčiau tokia stipri kaip Stella... ir nežinau, kaip elgčiaus jos vietoje, kurioje atsidurti nenoriu ir niekam nelinkiu. Liūdna istorija, ir iš tiesų, šįkart visai be jokių prošvaisčių... Rekomenduoju visiems, kad pamatytų kaip gali būti blogai, o mes tiesiog skundžiamės dėl menkniekių; kad šiaip žinotume kaip elgtis su tokiais žmonėmis susidūrus realybėje, ir perskaityti tiesiog dėl savęs, nes manau kiekvienam ši istorija duos skirtingus dalykus.

Kaina: ~10lt
Puslapiai: 230
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2009 m., Vilnius

šeštadienis, gruodžio 04, 2010

Javier Sierra ● Mėlynoji dama

Oficiali anotacija: 
Romanas “Mėlynoji dama”, apdovanotas JAV Latino Book Award premija kaip geriausias 2007-aisiais išleistas istorinis romanas, skirtas paslapties gaubiamai istorijai apie XVII a. vienuolę Mariją Chesus de Agredą, kuri, pasakojama, stebuklingu būdu sugebėdavusi vienu metu būti savo vienuolyne ir Naujojoje Meksikoje. Tikrais faktais paremta mistinė istorija – apie XVII a. Ispaniją, XX a. pabaigoje Venecijos vienuolyne paslaptingus tyrimus atliekantį vienuolį, Los Andžele gyvenančią moterį, reginčią keistus sapnus, apie tai, kaip naudojant garsus galima perkelti žmones už daugelio mylių… Iš tiesų tai – pasakojimas apie netikėjimą ir šventumą, žmones, atveriančius savo sielas ir jusles už juos didesnėms paslaptims. Pasakojimas, balansuojantis ant realybės ir mistikos ribos, kur klausimų daug daugiau negu atsakymų.


Sunku pasakyti, ką manau apie šį romaną. Kai rašiau apie „Pernakt“, minėjau, kad mėgstu knygas su neaiškia pabaiga, na bet tik ne tokias! Ne ale detektyvus, kur viskas turėtų išsirišti. Daug religinių faktų, gal net kiek per daug -  ir nė nežinai kuriais iš jų tikėti, kurie tėra rašytojo fantazija. Žinoma, galima pasidomėti viskuo labiau ir perskaičius knygą, bet vargu ar man pačiai atsiras noro. Na tikrinau tik tai apie bilokaciją - žmogaus buvimą dviejose vietose vienu metu, bet nelabai ką radau. Na o rašytojo iškeltoji teorija apie Marijos apsireiškimus mane gal net įtikino. Ir sužavėjo ta fantazija, kad kai kuriuos antgamtinius reiškinius, pasirodo, galima paaiškinti moksliniais faktais. Daug siužetinių linijų pradžioje labai maišėsi, bet vėliau viskas labai nuosekliai susidėliojo, tačiau pabaiga ir angelai manęs neįtikino... Buvo įdomu skaityti, bet iš šio romano tikėjausi gerokai daugiau, nes knygyne akys užkliuvo ne kartą ir ne du, kol ją nusipirkau.

Kaina: radau ją akcijų lentynoje už maždaug 15lt.
Puslapiai: 408
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2009 m., Vilnius

ketvirtadienis, gruodžio 02, 2010

Antique jewellery

Vis pamirštu sukelti nuotraukas iš parodos, kurioje buvau gegužės mėnesį Berlyne. Senoviniai, antikiniai papuošalai ir akmenėliai. Viešpatėliau, kaip aš mielai juos visus priglausčiau ir kažkaip dar vis sunkiai tikiu, kad prieš tiek metų kažkas sugebėjo daryti tokius dalykus. Kalbu ne apie fantaziją, o apie techninę pusę.





 









 




























Haruki Murakami ● Pernakt

Oficiali anotacija:
Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas... pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai, miega... Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“. Nes sąmonė tarsi pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje - ta pati spalvinga mūsų kasdienybė? Ar nakties monai, viliojantys jaukumu ir artumu - tikroji realybė? Romano „Pernakt“ pavadinimas - aliuzija į taip Haruki Murakami mėgstamo džiazo klasikos kūrinį „Five Spot Afterdark“, pernakt veikėjus vedžiojantį vienatvės labirintais... 



Sužavėjo. Muzikalu, jauku. Labai rami, graži sklandi kalba, palyginti mažai veikėjų ir neaiški atomazga. Patinka man visgi tokio tipo istorijos. Labai patinka. Murakamis mėgsta muziką ir naktį - tai labai jaučiasi jo kūryboje. (Juk romane „Mylimoji Sputnik“ pagrindinė veikėja taip pat veikė labiau naktį, nei dieną...).  Net nustebau, kad visas romanas gali pasakoti apie vieną vienintėlę naktį - nuo maždaug vidurnakčio ligi aušros... labai įsimenantys veikėjai ir jų charakteriai. Tiesą sakant, galvojau, kad vienu prisėdimu neįveiksiu ir užmigsiu, tačiau kažkaip nesugebėjau knygos padėti kol neužverčiau paskutinio puslapio. O man taip būna gana retai. Ir nors Murakamis šiuo metu yra neva labai populiarus, nusileidžiu savo principams ir jo romanus skaitau. Ypač kai pagrindiniai veikėjai yra tokie panašūs į mane. Labai rekomenduoju. Atsipalaidavimui ir susimąstymui tikrai puikus kūrinys.

Kaina: apie 26lt, aš skolinausi. Tiksliau sakant, įbruko ir liepė perskaityt.
Puslapiai: 168
Leidykla: Baltos lankos
Išleista: 2009 m., Vilnius