antradienis, sausio 25, 2011

Jodi Picoult ● Dešimtasis ratas

Oficiali anotacija:
Keturiolikmetė Triksė Stoun – paprasta tarp draugų populiarumo siekianti mergaitė, tėvų – komiksų dailininko Danieliaus Stouno ir vietos koledže Dantės „Pragarą“ dėstančios Lauros Stoun – pasididžiavimas. Stounų šeima gyvena iš pažiūros ramų, kone idilišką gyvenimą. Tačiau pirmoji nelaiminga Triksės meilė ir mergaitę užgriuvusios nelaimės sudrebina ne tik jos, bet ir visų kitų šeimos narių gyvenimą, priversdamos prisiminti giliai užslėptus skausmingus praeities įvykius ir išgyvenimus. Bandydami padėti dukrai, mergaitės tėvai patys turi pereiti tikrus „pragaro ratus“, siekdami nugalėti praeities ir dabarties šmėklas ir prisikelti naujam gyvenimui.


Istorija apie naivią mergaitę, tikinčią vaikinų pasakomis. Apie šeimos  santykius, apie tai, kaip galima labai sudėtingas situacijas išspręsti be ginčų, be lėkščių svaidymo ir vienas kito vadinimo įvairiais vardais. Taip pat sužavėjo rašytojos mokėjimas pakreipti įvykius labai netikėta linkme ir paversti istoriją labai nenuspėjama. Triksė paprasta, gerbianti tėvus ir viską apie save pasakojanti tėvui, kuris žlunga, nes nujaučia žmoną esant jam neištikimą. Pasak jo, ir pati Triksė nuo jo tolsta, nes suaugo per greit. Romane tobulai įsipaišo pragaro, nuodėmių, demonų tematika, nes visas veiksmas po merginos išprievartavimo keičiasi beveik kiekviename skyriuje bei yra su visu tuo labai susijęs. Taip pat man labai patiko vis iškylantys tėvo vaikystės motyvai, kurie pridėjo labai daug šarmo knygai ir sutvirtino pabaigą. Kas įdomiausia, visai knygai būnant nenuspėjamai, visą galą numaniau vos prasidėjus kalbai apie plauką, taigi šis faktas kažkiek suerzino. Tačiau rašytojai vis tiek didelis pliusas už puikią, pamokančią ir parodančią visas pasekmes istoriją, nes buvo labai įdomu skaityti, kaip į viską reaguoja tiek tėvas, tiek mama, tiek pati auka. Rekomenduoju, o pati tikrai skaitysiu dar kurią nors šios autorės knygą. 

Kaina: ~35lt
Puslapiai: 352
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2008 m., Vilnius

šeštadienis, sausio 22, 2011

Suzanne Collins ● Pavojinga meilė

Oficiali anotacija:
Didžiulio pasisekimo sulaukusių „Bado žaidynių" tęsinys.
Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu. Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.


Po sudėtingų ir stiprių Orwell'o knygų norėjosi kažko paprasto, lengvo ir gal net neturinčio išliekamosios vertės. Na o tokiam tikslui labai tinka būtent tokio tipo knygos: apie meiles seiles, kažkokį veiksmą ir neva labai įspūdinga siužetą. Bet kuriuo atveju, skaityti tikrai įdomu, įtraukia; veikėjai nepalieka abejingų ir kažkuo sužavi. Ši trilogija yra labai vykusi knygos „Musių valdovas“ kopija; sakyčiau, kad ko gero skaitosi gerokai įdomiau už klasikinę versiją. Pagrindinė veikėja Ketnė naivoka, užsispyrusi ir savanaudiška. Žinoma, ir neapsisprendusi, nes, matai, jai ne tik reikia žudyti kitus žmones, bet ir priimti daug svarbesnį sprendimą:  pasirinkti vaikiną. Abi pirmas trilogijos dalis ji blaškosi ir dar vis neaišku, kaip ten jai baigsis šis istorijos posūkis. Bent jau man asmeniškai labai patinka tos vietos, kuriose aprašoma jos apranga, sukurta vieno iš jos stilistų. Turiu labai lakią vaizduotę, tai puikiai įsivaizdavau ją su ta vestuvine suknia, virstančia plunksnuotu ir visiškai priešingu apdaru. Tikrai skaitysiu ir paskutiniąją trilogijos dalį.

Kaina: ~35lt
Puslapiai: 352
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2010 m., Vilnius

ketvirtadienis, sausio 13, 2011

George Orwell ● Gyvulių ūkis

Oficiali anotacija:
„Gyvulių ūkis" – neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.




Labai džiaugiuosi, kad ją skaičiau po „1984-ieji“, o ne atvirkščiai, nes tuo atveju būčiau siaubingai nusivylusi „1984-aisiais“, o dabar abu romanai tiesiog vienas kitą labai papildė. Istorija suregzta be galo paprastai - apie tai, kaip valdžios siekimas įgalina žmones daryti viską ir sugeba įtikinti net mažiausiai įtikinamus, kad juoda = balta. Nesidomintiems istorija (save priskirčiau prie tokių, tačiau kadangi kažkada istorijos pamokas turėjau, tai šiokį tokį suvokimą turiu) šios knygos nerekomenduoju, nes skaityti tiesiog apie kiaulių revoliucijas nėra protinga; laiko švaistymas. Jeigu visą knygą iš karto įsivaizduoti kaip politikų žaidimus žmonių likimais, skaityti tampa paprasčiau, tačiau tuo pačiu darosi kraupu... juk visa tai kažkada vyko... žinoma, panašūs dalykai kažkur tebevyksta ir dabar. Galiu vėl pasikartoti, jog Orwell'as be galo įžvalgus ir moka labai paprastai perteikti mintis. Kitas rašytojas gal tiesiog viską aprašydamas vyniotų į vatą, o Orwell'as nieko nevynioja - jeigu  jau juoda, tai juoda. Tikrai rekomenduoju, nes pats kūrinys neilgas, aš pati su pasimėgavimu perskaičiau vienu prisėdimu.

Kaina: apie 15lt
Puslapiai: 192
Leidykla: Jotema
Išleista: 2009 m., Kaunas

pirmadienis, sausio 10, 2011

George Orwell ● 1984-ieji

Oficiali anotacija:
Pasislėpęs pakrikos Tiesos ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašo praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikiams. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, kuris reikalauja absoliutaus paklusnumo ir kontroliuoja žmogų viską matančiais monitoriais ir budria Didžiojo Brolio akimi. Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolega Džiulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.



Pradžia visiškai neužkabino ir kad knyga nuostabi tikrai nerėksiu.  Istorija  nėra kažkokia labai įspūdinga. Įspūdingos ir keistos yra laiko ir vietos aplinkybės jai vystytis. Lyg ir 1984-ieji metai, lyg ir Londonas, tačiau viskas taip supainiota, kad imi ir pradedi tuo nebetikėti. Toks jausmas, kad romanas lyg kokios Nostradamo pranašystės parašytas kokiems šimtui metų į priekį, pavyzdžiui, kokiems 2050-iesiems ar panašiai... ir visai tikėtina, kad valdžia šitaip žais ir manipuliuos žmonėmis. Nebeliks istorijos, arba ji bus keičiama, naikinama... mintys bus skaitomos, nebebus meilės, jausmų ir kitų, dabar tiesiog natūraliais vadinamų, dalykų. Logiškai suvoki, kad tokie dalykai turi nemažą tikimybę iš tikrųjų atsirasti pasaulyje ir pradedi bijoti. Skaitant viskas be galo baisiai neatrodė, nes, matyt, jau seniai yra atsiradęs kažkoks nujautimas, kad viskas kažkada pasieks tokio nenormalumo ribas, jog patys tuo patikėsim ir priimsim kaip visiškai logiškus ir padorius niuansus. Didelis pliusas autoriui už įžvalgumą. Ir už bebaimiškumą, nes ne kiekvienas drįsta tokius dalykus garsiai išrėkti. Rekomenduoju.

Kaina: aš mokėjau 19,60Lt
Puslapiai: 264
Leidykla: Jotema
Išleista: 2007 m., Kaunas

antradienis, sausio 04, 2011

Charles Bukowski ● Paštas

Oficiali anotacija:
Pirmasis ir vienas geriausių Charles Bukowski romanų „Paštas“ – negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, alkoholiko gyvenimo dienoraštis, aštri beprasmiškos, bukinančios sistemos satyra, o kartu ir nuoširdi, gal net sentimentali graudžių meilės istorijų, knyga. 







Arba aš jau peržengiau tą amžių, kai būdavo įdomu skaityti apie viską kas pošla ir pigu, arba tiesiog nesupratau autoriaus. Įtaigu, paleisti nesinori, tačiau nesupratau, koks buvo šio romano tikslas. Parodyti, kaip galima nusiristi? Ir realybėje žinau kelis pavyzdžius, taigi alkoholizmo tematika manęs neveikia, tik siutina žmonių nesugebėjimas išsikapanoti, juolab, puikiai suvokiant pasekmes. Istorija irgi neturi kažkokio įvykio, sprogimo - tiesiog pasakojimas apie žmogų, jo ritimąsi žemyn ir bandymą dirbti... neva bandant kažką sau įrodyti. Nepatiko. Visi taip giria, o aš nesupratau.

Kaina: apie 15lt
Puslapiai: 189
Leidykla: Kitos knygos
Išleista: 2008 m., Kaunas

sekmadienis, sausio 02, 2011

Sofi Oksanen ● Valymas

Oficiali anotacija:
Vieną dieną Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara – prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Estija neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Alydės Trū sąžinę slegia pokario metų išdavystė, į kurią ją pastūmėjo beviltiška, tragiškai pasibaigusi meilė sesers vyrui. Ta jaunystės klaida nulėmė ne tik visos Alydės šeimos, bet ir tolesnių kartų gyvenimą. Pamažu aiškėja, jog abiejų moterų likimai neatskiriamai susipynę nuo seno.




Sužavėjo. Sudėtinga, paini, gal kiek antžmogiška istorija, kai dėl meilės vyrui yra aukojamas savas kraujas. Privertė susimąstyti daugeliu aspektų, kaip pati elgčiausi vienoje ar kitoje situacijoje. Buvo užtenkamai žiaurių scenų, tačiau beveik visos pasirodė vietoje ir laiku bei nei per daug, nei per mažai. Vietomis skaitant maišėsi laikas, ypač pradžioje. Štai pasakojama apie Alydės Trū dabartį, tai apie jos praeitį, tai apie Zarą, o galiausiai ir intarpai apie Hansą, kurio buvimas romane paaiškėja tik viduryje romano... Kadangi knygų prostitucijos - narkotikų tematika skaičiau daug, tai šis posūkis romane manęs visiškai neveikė, vulgarybės juolab. Labiau mane paveikė tie kankinimo - girdymo - prievartavimo epizodai, nors jie buvo aprašyti tikrai labai subtiliai. Knygą labai rekomenduoju, nes skaityti buvo labai gera ir įdomu.  

Kaina: apie 30lt
Puslapiai: 304
Leidykla: Versus aureus
Išleista: 2010 m., Vilnius

šeštadienis, sausio 01, 2011

2010 metų knygų top'ai

Per metus perskaičiau 40 knygų. Žinoma, tai nėra tiek jau daug :) Bet ne kiekybėje esmė, o tame, ką jos palieka sielai. O aš pilnai tikiu, kad beveik kiekviena skaityta knygutė šį tą paliko.

Nusipirkau 22 knygas. Visos kitos buvo skolintos arba imtos iš bibliotekos.


Labiausiai norėta ir gauta knyga:
Naktinis traukinys į Lisaboną (nes labai jos norėjau, bet iki šiol negaliu sau leisti pirkti knygų, kainuojančių apie 40lt)

Metų atradimai:
Skandinavų rašytojai
Aklumas
Dinos knyga
Vėtrų kalnas

Geriausios metų  knygos:
Aklumas
Altorių šešėly
Dinos knyga
Vėtrų kalnas
Mergina su perlo auskaru
Mažmožių Dievas
Storas sąsiuvinis
Pernakt
Popiežė Joana
Čiauškutė
Vėjo šešėlis


Metų šokiruojanti knyga: 
Storas sąsiuvinis


Metų nusivylimai:
Pasaulis pagal Garpą (šios net nebaigiau skaityti)
Puikybė ir prietarai
Miegančių drugelių tvirtovė

Žinoma lentynoje guli dar 9 neskaitytos savos knygos, o dar viena jau beveik įpusėta.

Gerų naujųjų skaitymo metų!