Oficiali anotacija:
Didžiulio pasisekimo sulaukusių „Bado žaidynių" tęsinys.Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu. Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.
Po sudėtingų ir stiprių Orwell'o knygų norėjosi kažko paprasto, lengvo ir gal net neturinčio išliekamosios vertės. Na o tokiam tikslui labai tinka būtent tokio tipo knygos: apie meiles seiles, kažkokį veiksmą ir neva labai įspūdinga siužetą. Bet kuriuo atveju, skaityti tikrai įdomu, įtraukia; veikėjai nepalieka abejingų ir kažkuo sužavi. Ši trilogija yra labai vykusi knygos „Musių valdovas“ kopija; sakyčiau, kad ko gero skaitosi gerokai įdomiau už klasikinę versiją. Pagrindinė veikėja Ketnė naivoka, užsispyrusi ir savanaudiška. Žinoma, ir neapsisprendusi, nes, matai, jai ne tik reikia žudyti kitus žmones, bet ir priimti daug svarbesnį sprendimą: pasirinkti vaikiną. Abi pirmas trilogijos dalis ji blaškosi ir dar vis neaišku, kaip ten jai baigsis šis istorijos posūkis. Bent jau man asmeniškai labai patinka tos vietos, kuriose aprašoma jos apranga, sukurta vieno iš jos stilistų. Turiu labai lakią vaizduotę, tai puikiai įsivaizdavau ją su ta vestuvine suknia, virstančia plunksnuotu ir visiškai priešingu apdaru. Tikrai skaitysiu ir paskutiniąją trilogijos dalį.
Kaina: ~35lt
Puslapiai: 352
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2010 m., Vilnius
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2010 m., Vilnius