Giedra Radvilavičiūtė ● Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

Oficiali anotacija:
„Sakoma, kad esė – itin „laisvas“ ir neįpareigojantis žanras, „suvartojantis“ viską, kas tik pakliūva rašytojo akiratin: skaitomos knygos citata, matytas filmas, politinė aktualija, draugės plaukų spalva ar katino veislė, pastebėjimas ar jausena. Radvilavičiūtė demonstruoja, jog jos esė – labai išmoningai ir kietai suveržta struktūra, kurioje apgalvota kiekviena detalė, jungtis, perėjimas, čia niekada nebūna nieko atsitiktinio, nieko šiaip sau, o kartu kyla įspūdis, tarsi pasakojimas rutuliotųsi prieš skaitytojo akis – spontaniškai. Tai konstrukto (šį žodį autorė labai mėgsta) ir intuicijos dermės, tikros meistrystės požymis.“
Danutė Kalinauskaitė 


Patiko tikrai, tik mažiau nei Parulskis. Bet čia matyt, nuo nuotaikos priklauso. 
Kaip pastaruoju metu elgiuosi, ką kalbu, ką mąstau, tai, matyt, tokios ir literatūros norisi... Radau labai gražių, jaukių vietų, taip pat buvo daug pastraipų, kad krizenau ir negalėjau sustoti. Ir kad ir kaip būtų, ir kad ir kas sakytų, jog ten atskirų esė rinkinys, nesutiksiu, nes kažkoks eiliškumas, ale siužetas lyg ir buvo. Šiaip patiko ir tikrai rekomenduoju. Gerėja mano nuomonė apie lietuvių rašytojus.

Kaina: ~27lt
Puslapiai: 228
Leidykla: Baltos lankos
Išleista: 2010 m., Vilnius