šeštadienis, gruodžio 24, 2011

Jaukių švenčių!

Slidu slidu, einu įtempus kojas, kad tik neparvirst. Visur švieselės, lemputės, eglių ir mandarinų kvapas... vakar keptas obuolių pyragas ir draugų sveikinimai ar šiaip buvimas kartu; kai dieną prieš didžiąsias metų šventes geri vynelį ant kalno ir klausaisi kalėdinių dainų. Dar niekada šios šventės nebuvo tokios jaukios. Rodos, net nieko netrūksta. Pagalvojus kitaip, trūksta... Taigi šių švenčių proga linkiu Jums atrasti tai, ko labiausiai trūksta. Jei nepavyks to padaryti šiais metais, tai bent jau spėkite kitais. Ramių ir jaukių Kūčių, gražaus ir šilto Kalėdų ryto ir stebuklingo jų vakaro!

pirmadienis, gruodžio 12, 2011

Antanas Vienuolis ● Viešnia iš šiaurės

Oficiali anotacija:
Pasakodamas tragišką savo herojės Aldonos istoriją, rašytojas palietė skaudžias tuometines Italijos ir Lietuvos gyvenimo socialines ir moralines problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno, Vilniaus politinę, kultūrinę atmosferą, "spindesį ir skurdą".
 




Istorija apie jauną mergaitę Aldoną, kuri po tėvo mirties yra vėtoma mėtoma po svetimą Italijos žemę: visą laiką stebi kalnus, „už kurių yra jos gimtinė“, gyvena pamestinukų namuose, po to yra priversta beveik vergauti, kiek vėliau netgi elgetauti. Žmonės jos nesupranta, nesuvokia kiek brangūs jai yra tėvų atminimai ir daiktai, todėl kai kuriuos tėvo daiktus atsiima jau suaugusi. Kartais skaitant labai ryškėja Aldutės vaikiškas naivumas, dėl kurio ji dažnai nukenčia, bet juk pagalvojus, kad ir gyvenime viskas taip ir vyksta, suvokiu, kad nieko net ir norėdama nekeisčiau. Istorija labai graži, jauki, įkvėpianti gerumui (kaip tik prieš šv. Kalėdas). Skaitydama žinojau kaip istorija baigsis, buvau prisižadėjusi neverkti, tačiau nesusilaikiau, nes Vienuolis taip puikiai sugebėjo aprašyti visas emocijas ir atmosferą, kad net gniaužia kvapą. „Viešnia iš šiaurės“ pervadinčiau į „Viešnią iš pietų“. Tiesiog jos nusivylimas atvykus į Lietuvą labai pakeitė jos mąstymą apie tėvynę. Našlaitė, netikėtai tapusi milijoniere, laimingai įsimylėjusi ir gyvenanti gražiuose namuose. Atrodytų beveik pasaka, jei ne pabaiga, kurios vis tiek nekeisčiau. Romaną tikrai rekomenduoju ir įsirašau į labai patinkančių knygų sąrašus.

Kaina: seno leidimo galite rasti už kelis litus :)
Puslapiai: 410
Leidykla: Vaga
Išleista: 1989 m., Vilnius

šeštadienis, gruodžio 10, 2011

Fake show / Nusiskandinčiau, bet vargu, ar išdrįsiu

Kažkodėl stebuklingai šiąnakt atsiminiau Mūsų planą apie bunkerius. Iškasti kelis, paskleisti žinią apie pasaulio pabaigą ir visus įtikinti, jog išsinuomavę mūsų sukurtus bunkerius išgyvensite. Neva toji Pasaulio pabaiga ten jūsų nepaveiks. Juk  pelnas. O pagalvojus iš kitos pusės, ar būtų kokia nors vieta iš tikrųjų, jei užkluptų ta paskutinė akimirka? Beje, jei su Tavimi suktume šitą verslą, išnuomotume bunkerius, kurie iš tiesų nieko neapsaugotų, turėtume kalnus pinigų, užkluptų tikroji Pabaiga... mes ko gero mirtume? Bet jei ir mirtume, tai tik valgydami mišrainę naktį palapinėje, po to mylėtumėmės, o po visoto gulėtume ir tylėtume. Net nesibučiuotumėme, nes tu esi tu, o aš esu per didelė romantikė. Po to vėl pasimylėtume, bet, dėkui Dievui spėtume apsirengti kol keli vaikėzai mėgintų slėptis Mūsų pasaulyje. Arba iki tol, kol kažkas pradėtų bėgioti aplink su prožektoriais ir gerėtųsi Kamasutros siluetais iš išorės. Tokiu atveju man jau net prireiktų vieno iš to Mūsų bunkerių. Pasislėpti iš gėdos.
Aš geras žmogus, visada tvarkingai nupoliruoju namų sidabrą ir sulankstau drabužius. Tik ne tą kartą, kai tau pasakiau, kad tu man rūpi, o tu tik sumykei ir toliau žaidei soliteirą. „Šiaip man labai sunku kalbėti apie tokius dalykus“... o kam lengva? Subręsti laikas. Ar irgi esi iš to tipo vaikinų, kurie permiega, o po to gatvėje apsimeta, kad nepažįsta? Pirmą kartą gyvenime tada skraidė daiktai. Nuo tada praėję jau visi šimtmečiai, aš save bandau įtikinti, kad tu man neberūpi, taip ir yra. Neberūpi, tik kažkodėl atsisėdu kažkurį šeštadienio rytą ir apie tave rašau. Beje, negalvok, kad tik apie tave. Juk žinai, kad čia ne viskas yra tiesa. Jau nebepamenu, kaip atrodė puodelis, kuris skriejo per tvorą. Prisimenu tik soliteirą, naktinius pokalbius apie bunkerius ir sapnus apie virtuvines spinteles ir nėštumo testus. Ir vis pagaunu save mąstant: ar kada nors tai pamiršiu?

ketvirtadienis, gruodžio 01, 2011

2012m. knygų iššūkis

Mūsų šaunuolė Sandra sugalvojo labai puikų projektą kaip prisiversti ir įveikti knygas, kurių paprastai neįveikiame: arba jos užsiguli lentynoje, arba vis nori perskaityti, tačiau kažkas priverčia persigalvoti ir pan. Plačiau apie projektą rasite čia.

Knygų sąrašas:
 1. Michail Bulgakov - Meistras ir Margarita
 2. Jean-Christophe Grande - Miserere
 3. Harper Lee - Nežudyk strazdo giesmininko
 4. Ana Frank - Dienoraštis
 5. Ray Bradbury - Pienių vynas
 6. Thomas Mayne Reid - Baltoji pirštinė
 7. Hermann Hesse - Sidharta
 8. Peter Hoeg - Panelės Smilos sniego jausmas
 9. Herbjorg Wassmo - Stiklinė pieno
10. Daniel Keyes - Gėlės Aldžernonui
11. Ana Gavalda - Tiesiog drauge
12. Arto Paasilinna - Kaukiantis malūnininkas

Alternatyva:
1. George Orwell - Katalonijai pagerbti
2. Haruki Murakami - Dansu dansu dansu

Palinkėkite man sėkmės ;)