pirmadienis, sausio 23, 2012

Hermann Hesse ● Sidharta

Oficiali anotacija:
„Sidharta” - vienas žymiausių vokiečių rašytojo, Nobelio pre­mi­jos laureato Hermano Hesės kūrinių. H. Hesė nepaprasto likimo menininkas, o Sidhartos istorija - tam tikra prasme jo gyvenimo kelio apmąstymas. 




Istorija apie paieškas, apie tai, kad viskas gyvenime sukasi ratu - laikas, šeima, matomi ir išgyvenami dalykai, orai, stichijos; galima būtų vardinti ir vardinti.  Skaitydama nesuvokiau kokių būdu pavyks parašyti atsiliepimą, nes filosofinių veikalų dažniausiai neskaitau. Ne dėl to, kad reikia mąstyti ar skaitosi ilgiau, tiesiog ne man, nes man reikia veiksmo, kad kažkas vyktų, keistųsi. Iš pat pradžių skaitant atrodė, kad niekas nesikeičia, apmąstymai vis apie tą patį, Sidharta tiesiog auga ir tiek. Pabaigus knygą nuomonė kardinaliai pasikeitė. Veiksmo joje buvo daug, tačiau tokio nežymaus ir kartu reikšmingo, kad skaitant nesijaučia jo kitimo. Sužavėjo rašymo stilius, nes labai gyvi ir gražūs aprašymai mane įkvėpė. Dar dabar nė nežinau kam, manau arba gyvenimui, arba tapybai, nes skaitydama vis užmesdavau akį į kampe stovinčias drobes... nesitikėjau, tačiau atradau ir šį tą pažįstamo ir labai svarbaus man. Taip pat kalnus gražių citatų, kurias išsirašysiu kai knygą skaitysiu dar kartą, o tas tikrai bus. Ir greitai.

Kaina: apie 17lt, aš gavau dovanų iš leidyklos
Puslapiai: 160
Leidykla: Trigrama
Išleista: 2005 m., Kaunas

ketvirtadienis, sausio 19, 2012

Dovanos

Man labai patinka gauti dovanų. O knyginių dovanų, tai išvis smagumėlis. Per šias šventės iš tėvų išsiprašiau „1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“. Visgi labai smagu turėti tokį tarsi siekiamybių sąrašą po ranka; o ir šiaip labai neblogi aprašymai, viršeliai. Tiesiog viskas sudėta vienoje vietoje.

O šiandien nulėkiau į paštą pasiimti siuntinuko iš „Trigrama“ leidyklos.

O gavau šias knygas. Dvi iš jų yra iš 2012m. knygų iššūkio, kitos šiaip seniai norėjau.


 Labai norisi greičiau kažkurios iš ju griebtis. Ačiū dideliausias leidyklai.

Anna Gavalda ● Tiesiog drauge

Oficiali anotacija:
„Tiesiog drauge“ – tai ilgas ilgas nuostabus romanas. Gražus ir išmintingas. Apie meilę ir vienatvę. Apie gyvenimą. Apie laimę. Nepaprasta istorija, kupina juoko ir ašarų, kasdienybės, nesėkmių ir netikėtų pergalių, atsitiktinumų, laimingų ir nelabai.
Visi personažai – gana paprasti žmonės. Jauna dailininkė, naktimis valanti biurus, mikčiojantis kompleksuotas aristokratas, užsispyrusi močiutė ir jos vaikaitis virėjas, nepraustaburnis donžuanas. Gyvenimo klipatos. Be dabarties ir ateities. Vienintelis juos jaudinantis klausimas – kaip toliau gyventi? Ir ar verta? Ana Gavalda nusprendė, kad į šituos klausimus atsakys likimas. O likimas suveda juos į didžiulį butą, po vienu stogu, kur jie tik drauge suranda savo laimę. Drauge jie stiprūs. Drauge jiems gera. Drauge jie pasitiks visas pergales, pralaimėjimus ir bus didžiojo žaidimo, kuris vadinasi „gyvenimas“, nugalėtojai.


Be proto graži istorija su labai pažįstamomis peripetijomis. Mano pačios gyvenime yra buvęs panašus „perversmas“, kai maniau, kad jau viskas, o tada tiesiog atsirado žmonės, kurie mane ištraukė. Matyt dėl to labai lengvai įsijaučiau į visų veikėjų mintis, sąmonę, jų poelgiai tapo lengvai suprantami. Senutė Poletė, išgyvenusi tiek, tačiau vis tiek aukštai iškelta galva ir šviesaus proto... Išprotėjusi menininkė Kamilė, apie kurią pagrinde ir sukasi visas romano veiksmas. Nukvakęs istorikas Filiberas, kuris bijo net pačio savęs, tačiau iš tiesų yra daug įdomesnis ir stipresnis personažas nei gali pasirodyti iš pirmo įspūdžio. Na ir didysis „erelis“ minkšta širdimi - Frankas. Visai netyčia Kamilė atsiduria su dviem trenktais vaikinais po vienu stogu ir vėliau suvokia, kad be jų gyventi negali. Kaip ir jie be jos. Bent jau man skaitant viskas atrodė taip natūraliai, taip lėtai besivystantis veiksmas visai netrukdė, netgi suteikė visai istorijai tokio šarmo, kokį gali sukurti ko gero tik prancūzai. Beje, visus 500psl. maniau, kad Kamilė su Franku turi susikūkuoti, bet rašytoja malonumo labai anksti nesuteikė, kas vėlgi, man labai patiko, nes jei būtų reikėję du šimtus puslapių skaityti jų seilėjimusis, viskas taptų daug banaliau ir daug mažiau įdomu. Labai jaukus romanas su nuspėjama pabaiga, arba tiesiog viską radau tarp eilučių anksčiau laiko... vietomis juokiausi balsu, nes dialogai labai gyvi ir įdomūs. Išties, gana liaupsių, paskaitykit patys.

Kaina: apie 50lt
Puslapiai: 535
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2008 m.,Vilnius

pirmadienis, sausio 16, 2012

Baking

Užsikrėčiau pyragų kepimu. Kai tik pradėjau kepti prieš Kūčias, tai dabar jau trečias kepinys. Pirmas buvo elementarus pyragas su obuoliais, antras su obuoliais ir slyvomis. Pati savim labai didžiuojuosi, nes niekada gyvenime to nedariau be kitų pagalbos. O dabar, net nubėgusi pas mamą ir paklaususi kiek dėti kepimo miltelių, nesulaukusi atsakymo įdedu jų iš akies ir neprašaunu. Smaguma.
Taigi vakar naktį gulėjau ir mąsčiau, kad noriu kažkokio ne per saldaus pyrago, bet ir ne visai prėsko. Googlinau googlinau ir radau tokį va čia: Braškės su pipirais blog'as
Viską šiek tiek keičiau, kai ką ir iš akies dėjau, nes jau kažkaip formuojasi įgūdžiai.
Taigi mano pyrago su morkomis ir bananais versija.
Bent jau aš tarkavausi (smulkia tarka) didelę morka, užteko jos pusės. Kitąsyk dėčiau kiek mažiau.
Tada šakute tryniau du bananus (nuluptus, žinoma). Viską sumaišiau. 
Įpyliau 150ml (mililitrų, ne gramų!!) saulėgrąžų aliejaus (bet kažkodėl manau, kad tiktų ir koks kitas).
Vėl viską permaišiau.
2 nubraukti arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių (iš tiesų manau, kad mažiau būtų neužtekę).
150g cukraus (aš dėjau kiek mažiau, vis gi bananai saldūs)
250g miltų
du kiaušiniai
žiupsnelis druskos 
Viską labai gerai išmaišius (tešla gaunasi gerokai tirštesnė už grietinę, oranžinės spalvos ir su bananų gabaliukais, kurie matosi, bet netrukdo) supilu į skardą, prieš tai arba išteptą aliejumi arba sviestu. Na ir mano didysis pakeitimas, tai kad aš turėjau papildomą bananą, kurį susipjausčiau skiltelėmis ir išdėliojau ant viršaus prieš kepant ir užpyliau likusia tešla (jei prieš tai neliko, galima juos tiesiog „paskandinti“). 
Skardą pašoviau į įkaitintą orkaitę (net nenumanau kiek laipsnių, nes žaidžiu su dujine) ir man kepė beveik 50min. Originaliam recepte siūlo kepti 180 laipsnių temperatūroje.
Kas įdomiausia, šis pyragas gerokai skanesnis jau atšalęs.
Skanaus.

sekmadienis, sausio 08, 2012

Skaitadieniai

Skaitosi vėl pagaliau. Labai džiugina ir pakelia ūpą.
Tokią knygą duočiau didžiąjai pasaulio gyventojų daliai. Taip akivaizdžiai tėkščiau, kad visi nuliptų nuo televizorių ir beprasmiškų bandymų bendrauti vieni su kitais. :)

trečiadienis, sausio 04, 2012

Daniel Keyes ● Gėlės Aldžernonui

Oficiali anotacija:
Knygos herojus Čarlis Gordonas netrukus leisis į žmonijos istorijoje neregėtą kelionę. Jį, gimusį su neįprastai žemu intelekto koeficientu, mokslininkai pasirenka kaip tinkamiausią kandidatą bandomajai operacijai tikėdamiesi, kad ji padidins Čarlio proto galią. Analogiška procedūra, atlikta su bandomąja pele, vardu Aldžernonas, davė labai gerų rezultatų. Eksperimentas pavyksta, Čarlio protiniai gebėjimai išauga tiek, kad pranoksta net gydytojų, sumaniusių šią metamorfozę. Atrodo, mokslininkai padarė milžiniškos svarbos atradimą. Tačiau... ar lengva pakeisti lemtį? Kas laukia Čarlio toliau?
„Gėlės Aldžernonui” — jaudinantis pasakojimas apie žmogų, kuriam per keletą mėnesių tenka nueiti viso gyvenimo kelią. 


Pirkdama šią knygą buvau girdėjusi labai daug gerų žodžių apie ją, tačiau net nenumaniau apie ką ji, o permesdama akimis aprašymą pamačiau tik žodį „peliukas“ ir nusprendžiau, kad bus arba labai įdomu, arba labai keista. Maždaug pirmas pusšimtis puslapių skaitėsi labai lėtai ir sunkiai (kas skaitys, supras kodėl), tačiau vėliau įsivažiavau. Veiksmas romane labai greitas, tiek pakilimas, tiek pabaiga. Pasibaisėtini ir tėvų tikslai auginant vaikus ir skirstant prioritetus. 
Skaitant didžiąją dalį knygų būna taip, jog į pabaigą norisi, kad greičiau pasibaigtų, nes nieko įdomaus nebeįvyksta, o šiuo atveju taip nebuvo. Buvo be galo smalsu sužinoti kaip viskas pasibaigs, nors... nujausti taip pat nebuvo labai sudėtinga. 
Iš tikrųjų, skaitant buvo kilę begalės minčių. Apie tai kokie žmonės nepakantūs. Suaugę žmonės! Jie šaiposi iš silpnesnio už save, o kai tas silpnesnis pranoksta visus kitus, jo išsigąsta. Natūralu, tačiau ar teisinga?
Ir vis viena, ar verta mokėti tokią kainą, kad būtum protingas? Aš nemokėčiau, nes bent jau žvelgiant iš Čarlio perspektyvos jis nei gerbiamas, nei mylimas, nei pripažintas nebuvo. Galų gale jis ir pats suprato, kad tebuvo laboratorinė žiurkė. Stipriai susukta istorija su skaudžiais išgyvenimais ir mokslo pasėkmėmis.

Kaina: mokėjau 14lt su centais.
Puslapiai: 360
Leidykla: Trigrama
Išleista: 2009 m.,Kaunas

sekmadienis, sausio 01, 2012

2011 metų ataskaita

Visų pirma, visus su nauja pradžia, naujais metai, naujais įspūdžiais.
Per 2011 metus perskaičiau vos 21 knygą, kas mane pačią labai nuvylė. Iš jų vos trys buvo lietuvių autorių, dvi iš jų skaičiau anglų kalba. Viso tik 6124psl. Dvigubai mažiau knygučių nei pernai.

Metų atradimai:
Eseistika (tuo metu kai skaičiau man labai pravertė egzaminų įskaitoms, tačiau ir pamėgau)
George Orwell
Senoji lietuvių literatūra (toks jausmas, kad kiekvieną kartą ją atrandu iš naujo)

Metų geriausios:
Sofi Oksanen – Valymas
Daphne du Maurier – „Jamaikos“ smuklė
George Orwell – Gyvulių ūkis
Joanne Harris - Šokoladas
Diane Setterfield – Tryliktoji pasaka
Antanas Vienuolis – Viešnia iš šiaurės

Nusivylimai:
Tim Guénard – Stipriau už neapykantą
Charles Bukowski – Paštas
Somaly Mam – Prarastos nekaltybės kelias

Graužtukai arba tiesiog nebaigtos
Šokių salė Magnolijų gatvėje
Pragaro sodai
Driežo uodegėlės
Veidmainių sala
Kas nuostabu ir išmintinga

Šiemet pasižadu įveikti 2012 metų iššūkio projektą ir skaityti daugiau knygų anglų kalba.

Gerų skaitymo metų!!