pirmadienis, kovo 26, 2012

Arba plauki, arba riaumoji

Vakar su drauge diskutavom apie horoskopus, jų ženklus ir kiek tai lemia žmonių savybes. Mano nuomone tam tikri sutapimai (ar kaip bepavadinsi) vis dėlto egzistuoja. Gal ne tiek sutapimai, kiek pasikartojimai, kažkokios savybės daugmaž tinka visiems to paties horoskopo ženklo atstovams. Ne ne, pati kiekvieną dieną horoskopų neskaitau ir jais netikiu, nes juos sudarinėja belenkas ir velnias žino kaip. Tačiau tie sutapimai! Arba ir tai, su kokio ženklo atstovais pati bendrauju: kaip liūtė esu apsupta avinų, jaučių, kartais kitų liūtų, o daugiau mažiau kiti žmonės išsimėtę per visus 12 skirtingų ženklų. 
Kiek pažįstu jaučių, visi savininkiški, ir tas jų savininkiškumo jausmas žudo ir nervina visus aplinkinius; o, bet, tačiau - puikūs žmonės, geri, kaip draugai ir kaip tėvai (mano tėvas raguotas, tarpinę dieną tarp jaučio ir avino gimęs, tai kartais neduok tu Dieve, nors... kol nepajudini, viskas gerai)... Avinai ir liūtai taip pat labai geri žmonės (taip taip, kas pakels liūtui uodegą jei ne jis pats?). O jei rimtai, tai pastebiu labai daug netiesos apie liūtų išlaidumą ir norą pasipuikuoti. Pati esu labai taupus žmogus, išlaidas planuoju, visada pasitaupau ir tik tada gerai apmąsčiusi perku. Tas pačias ausines planavau pirktis kelis mėnesius. 
Kas liečia santykius, kartais taip traukia skorpionai, nu nes aistringi padarai, kad juos velnias, bet bent jau man atrodo, kad tik seksas ir galėtų liūtus su jais sieti. Tas pats ir su vėžiais, kurių kaip žmonių negaliu pakęst - savanaudžiai, kaip ir jaučiai kartais. Šauliai būtų labai smagūs partneriai, jei nebėgtų į krūmus nieko nepaaiškinę kaip nesubrendę žmonės. Vyrai mergelės labai moteriški ir dauguma pasileidę (nu atsiparašau, kad taip žiauriai, bet turiu labai stiprių pavyzdžių). Ir moterys žuvys yra tragedija. Daug tų tendencijų, bet juk visai linksma gyventi kartais apie jas pamąsčius.
Smagu kartais panagrinėti žmones, galima atrasti tokių įdomių dalykėlių...O šiaip manau, jog didžiausią dalį žmogaus charakteriui lemia auklėjimas, aplinka ir jų pačių motyvacija, noras, mąstymas.

sekmadienis, kovo 11, 2012

Arto Paasilinna ● Kaukiantis malūnininkas

Oficiali anotacija:
Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas – „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų“ keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos – mylimosios – padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus“ žmogus... Jei ne keistas Gunaro būdas, išskiriantis jį iš tenykščių: vis neištveria neužkaukęs – tai mėgdžiodamas laukinius gyvūnus ir linksmindamas miestelio gyventojus, tai iš vienatvės, tai sėkmę įtvirtindamas, tai negalėdamas neprisidėti prie bažnytinių giesmių... 


Gyvenime būna taip, kad atsiranda vienas neteisus ir visi kiti pamokslauja. Dažniausiai tame slypi du skirtingi variantai: arba žmogus, ant kuriuo varoma yra tikrai kaltas, ir jam nesvarbu, ar vienas, ar dešimt žmonių bando jį atvesti į doros kelią - žmogui tiesiog nusispjaut, nes jis nenori girdėt, jog gali klysti. Antrasis variantas yra šiek tiek primenantis mokyklos laikus, kai visa klasė turi vieną atpirkimo ožį ir ant jo pila visas pamazgas. Tai šiame romane yra antroji situacija, kai visas kaimas yra nusistatęs prieš malūnininką ir visaip bando juo nusikratyti. Skaudi istorija, persmelkta ironija ir lengvais meilės sluoksniais, kurie tikrai visko pernelyg nenusaldina ir nesubanalina. Labai patiko policininko Portimo personažas, ypač tas faktas, kad jis buvo tas žmogus, kuris visą knygą turėjo elgtis pagal įstatymus ir daryti jam pavestą darbą, o elgėsi kaip elgėsi, vardan draugystės. Labai patiko politiniai intarpai, dar labiau pykdė išsigalvoti draudimai būtent Hutunenui, buvo labai skaudu stebėti, kaip visi yra nusistatę prieš vieną žmogų, nors jis tikrai nieko blogo nedarė. Patys jį provokuodavo, o po to bausdavo. Juk ir šunį erzinant, jis kąs. Labai patiko pabaiga, kuri pasirodė teisinga ir kartu labai smagi. Tikrai labai šaunus romanas, net pati stebiuosi, kodėl taip ilgai jį skaičiau.

Kaina: ~25lt
Puslapiai: 227
Leidykla: Baltos lankos
Išleista: 2010 m., Vilnius