Oficiali anotacija:
Ketrina Morland, naivi septyniolikmetė iš Anglijos kaimelio,
pramogaudama su šeimos draugais garsiame Bato kurorte sutinka ir
pamilsta Henrį Tilnį, o vėliau su jo šeima išvyksta paviešėti į
Nortangerio abatiją. Aistringą gotiškų romanų skaitytoją Ketriną senos
abatijos atmosfera paveikia taip, kad ji įsivaizduoja esanti romano
veikėja gotikinėje pilyje. Ji netgi ima įtarinėti, kad generolas Tilnis
čia nužudė ar kalino žmoną. Kyla daugybė klausimų: kokia paslaptis
gaubia jos mirtį ir atminimą, ką slepia šeima, o gal Henris – taip pat
nelemto sąmokslo dalyvis? Ir proziškiausiose situacijose Ketrina
įžvelgia paslaptį, smurtą ir piktus kėslus, bet Henris atveria jai akis,
– pasirodo, pražūtinga painioti meną su gyvenimu.
Tai mano antroji pažintis su Jane Austen. Pirmoji jos skaityta knyga, beabejo, buvo „Puikybė ir prietarai“. Tikriausiai nustebinsiu ne vieną, pasakydama, jog „Nortangerio abatija“ patiko gerokai labiau. Veikėjai pasirodė gerokai ryškesni, ypač ponia Alen, kuri buvo tokia tuščia narcizė, jog negalėjau nustoti ja „žavėtis“. Pagrindinė veikėja Ketrina pasirodė naivi, būtent tokia, kokios būna 17-metės, nepriklausomai nuo laikmečio, kuriame jos egzistuoja. Ketrinos pomėgis knygoms vėliau jei nieko gero neatneša - mergina
prisifantazuoja nebūtų dalykų, dėl ko vos skaudžiai nenukenčia. Istorija irgi nėra kažkuo super ypatinga - šeima atostogauja, vėliau mergina susiranda naujų draugų ir su jais vyksta toliau. Viskas rutuliojasi beveik vien tik jaunimo rate, karts nuo karto įsikišant suaugusiems. Kiekvieną kartą man skaitant tokio tipo (laikmečio knygas) atsiranda mintys, jog mane labai nervina tie išpūsti pokalbiai, kai dvi septyniolikametės kalbasi lyg dvi prezidentės, viena kita išaukštindamos. Tiesiog trūksta tos paprastos kalbos, prie kurios mes esame pripratę. O gal gal tai ir yra problema, kad esame pripratę prie paprastos kalbos ir kartais jaučiamas toks lyg ir nepagarbos skonis? Visas romanas patiko kaip ta gotikinių romanų interpretacija, pašiepimas, tačiau labai pritrūko kažkokio stipresnio finalo, atomazgos... laiminga pabaiga ir tiek. Nors paslapčių ir vietų pagalvoti ką pati daryčiau ar nedaryčiau netrūko. Apibendrinant, romanas tikrai labai patiko, nes jau kai įsivažiavau, labai greitai persiskaitė.
Kaina: mokėjau 5lt RIMI išpardavime.
Puslapiai: 272
Leidykla: Versus aureus
Išleista: 2009 m., Vilnius
Leidykla: Versus aureus
Išleista: 2009 m., Vilnius