trečiadienis, spalio 24, 2012

Azijietiškas vakaras

Tokie jau kartais vyksta kai bendrauji su žmonėmis iš Kambodžos, Tailando, Indijos... Skanu, įdomu, be abejonės - smagu :)


Ir tokie dalykai vyksta vis dažniau ir dažniau.

trečiadienis, spalio 17, 2012

Drums of India

Vakar teko pabūvoti labai įdomioje ir ritmingoje paskaitoje. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi perkusininkas iš Indijos - Ghatam Suresh. Netgi jo vardas yra perdarytas dėl molinio indo - būgno pavadinimo, kuriuo jis groja ir kurio populiarumas pasaulyje labai mažėja. Įdedu nuotrauka su juo pačiu ir su ghatam (sanskrt.) būgnu.

Muzikantas buvo labai smagus, papasakojo apie kiekvieną būgną atskirai, kaip jis veikia, iš ko pagamintas, kaip skleidžia garsus. Po pažinties su instrumentais visi bandėm suploti tam tikrą ritmą ir šiek tiek dainuoti. Tie keli jo pragrojimai bent jau man buvo tokie meditaciniai ir egzotiški...

Kaip tik šiandien (17d.) jis koncertuos Tamstoje su dar viena labai talentinga moterimi, jei ką domina, nulėkit, nors ir įėjimas ne centus kainuoja,  bet iš to ką mačiau ir girdėjau paskaitoje, manau, kad eisiu ir pati, nes turėtų būti labai gražu.

pirmadienis, spalio 15, 2012

Seimo (cirko) rinkimai 2012

Valstybinis ažiotažas. Vakar be galo nustebau, kai pamačiau Seimo rinkimų rezultatus. Niekada per daug nesidomėjau politika, bet ODIEVEŠVENČIAUSIASIS ką Lietuva vėl padarė. Vietoje to, kad išsirinktų kažką naujo, gero, jauno ir su sveiku protu, išsirinkom agurkus, vėl tą vagiantį viską ką įmanoma (ar tik nebus kleptomanas netyčia, mūsų mylimasis Tėvynės sąjungos atstovas?) ir partijas, kurių nariai arba žada aukso kalnus, arba per viešus debatus svaidosi stiklinėmis. Kur mes ritamės?
Ėjau balsuoti vien iš pareigos. Išsirenkant mažiausią blogybę iš blogiausių balsavau specialiai už tuos, kurie žinojau, kad daug balsų nesurinks. Neprašoviau.
Be to, niekada negalvojau, kad būsiu tokia pasipiktinusi. Kai visas internetas mirgėjo su žmonių mintimis apie tai, kaip jie nerinks Darbo Partijos, kai visas jaunimas juokėsi iš jų pažadų minimaliai algai didinti ir staiga - beveik trečdalis balsavusių, pasirodo, yra ne tokie, kokiais dedasi. Visiems, matyt, labai smalsu, kaip gi jam tą atlyginimą pavyks padidinti. Matyt, pamatysim, kaip jis jį didins nebent sau. Patys išsirinkom, patys verksim. O labiausiai, ko gero, verks tie, kurie net nesugebėjo pajudinti užpakalio ir nueiti balsuoti.
Nustebino, kad šiai kadencijai tiek žvaigždūnų nebeišsirinko mūsų šaunioji tauta. Nors nė nežinau kas geriau, Valinskas ar koks nors kitas, jau beveik viena koja grabe esantis politikas.
Ką bepridursi - užkliuvo šarka už tvoros, ir vėl iš pradžios.


ketvirtadienis, spalio 04, 2012

Michail Bulgakov ● Meistras ir Margarita

Oficiali anotacija:
„Meistras ir Margarita“ — vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo (1891-1940 m.) romanas, pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita“ yra dviejų romanų derinys, kur pirmasis — pasakojimas apie klastingo Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrasis — nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema — apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktą, tapomą itin realiai ir vaizdingai. Beje, žaismingai šiame romane atrodo kelių stilių dermė: šėtoniškas groteskas, biblijinė epika ir niūri sovietinė satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė.


Jau porą metų norėjau perskaityti šį romaną, bet mokykla su visais privalomais nusikaltimais ir bausmėmis mane atbaidė nuo rusų klasikos. O be reikalo, nes su Dostojevskiu net nėra ko lyginti. Suvokiu, kad nuomonė yra labai subjektyvus dalykas, bet man asmeniškai dostojevskiškas realizmas ir smulkmeniškumas nepatinka. O Bulgakovas viską pateikia paprastai, aiškiai, žinoma, su be galo daug simbolių, tačiau tai skaityti netrukdo.
Visada mylėjau ir mylėsiu Harį Poterį ir jo istoriją, tačiau skaitant šį Bulgakovo kūrinį suvokiau, kiek daug detalių Rowling pasiskolino iš šio klasikos veikalo. Tiek skraidymas ant šluotų (kas yra tiesiog senas stereotipas apibūdinant raganas), skraidančios mašinos, keliavimas židiniais, kambarių plėtimas, šachmatai ir dar be galo daug sutapimų. Nepaisant to puikiai suvokiu, jog kalbant apie magiją kai kurie dalykai gali kartotis. Tiesiog skaitant jaučiau, kad kai kas jau yra kažkur girdėta ir matyta.
Romane veiksmas prasideda kai išprotėjusi kompanija atsigabeną į sovietinę Maskvą ir sumąsto paišdykauti, o pokštai užsibaigia ažiotažu, chaosu, mirtimis ir kitais nemalonumais, apie kuriuos skaityti buvo beprotiškai įdomu. Esu visiškai tikra, kad didžioji dalis žmonių, skaičiusių šį romaną nepaneigs, kad įsimylėjo Begemotą. Įdomiausia žiužetinė linija man pasirodė apie Poncijų Pilotą. Pati labai nustebau, kad pabaigusi romaną tai suvokiau, nes pradžioje tie intarpai netgi kažkiek nervino. Meistro ir Margaritos linija taip pat buvo įdomi, ypatingas pasirodė jų susipažinimo momentas. 
Kas įdomiausia, galėčiau knygą girti be perstojo, tačiau nė nežinau ką daugiau galėčiau pasakyti, nes mintys tik teigiamos, o knygą rekomenduoju visiems.

Kaina: gavau dovanų
Puslapiai: 400
Leidykla:Trigrama
Išleista: 2004m., Kaunas