penktadienis, gruodžio 28, 2012

Erin Morgenstern ● Naktinis cirkas

Oficiali anotacija:
Šis cirkas atvyksta netikėtai, nepranešęs. Be išankstinių skelbimų. Tiesiog vakar jo nebuvo, o šiandien jau yra. Ir atsidaro jis tik naktį. Palapinėse su baltais ir juodais dryžiais žiūrovų laukia stebuklai, nuo kurių gniaužia kvapą: ledinis sodas, labirintas iš debesų, ugnimi kvėpuojantys popieriniai drakonai, gimnastai, telpantys į nedideles stiklines dėžes...
Šių stebuklų autoriai – du jauni iliuzionistai, Selija ir Markas, ir šis cirkas jiems – tik arena, kurioje grumiasi jųdviejų vaizduotė ir galia. Nuo vaikystės tik tokiam gyvenimui, tik tokiai dvikovai juos ruošė paslaptingi mokytojai, žaidž iantys neperprantamą, jiems vieniems žinomą žaidimą. Ir Selija su Marku net nenumano, kokią šio žaidimo pabaigą jų mokytojai yra jiems sugalvoję...
Selijos ir Marko dvikova nuožmi. Ir visgi nutinka tai, ko niekas nelaukė – jaunuoliai įsimyli vienas kitą. Neapdairiai, beprotiškai, stebuklingai – nuo jų meilės įsižiebia žiburiai, o kambarys įkaista, kai jų rankos susiliečia.  
Bet ar jaunuolių meilės pakaks, kad būtų nutrauktas žiaurus žaidimas, nuo kurio priklauso ne tik jų pačių, bet ir visų cirke esančių – ir talentingų akrobatų, ir net cirko savininkų – likimai?


Graži, raiški kalba nuo pačių pirmų puslapių. Įtaigūs ir įdomūs veikėjai. Ko daugiau galima norėti iš populiaraus romano? Kiekviena knyga sužavi savaip: vienos jų savo siužetu, kitos veikėjais, trečios – detalėmis. Visada mėgau knygas apie magiją, o visi mane pažįstantys žino, jog Harį Poterį skaičiau dešmtis kartų… na o „Naktinis cirkas“ – kitokia, užburianti, ypač tas besimėtantis siužetas verčia skleisti puslapius taip greitai, jog nė nepajunti kaip pasieki kulminaciją. 
Ant romano viršelio ir puslapiuose visur grafiškai pavaizduoti laikodžiai, kurie, nepriėjus laikrodininko siužetinės linijos nieko nereiškia, o vėliau suvoki, kokie jie svarbūs visam kūriniui. Laikrodininko linija tokia subtili ir įdomi, jog negali neaikčioti iki pačios pabaigos… Paskutiniu metu istorijos bei filmai susiję su magija mane nuvilia, o šis romanas viską reabilitavo, ypač mano tikėjimą cirku. Nesu naivi, suvokiu, jog tokio cirko realybėje nebūna (o gal?), tačiau mano laki vaizduotė man kuo puikiausiai suteikė šansą pakeliauti po visas cirko palapines, susipažinti su dvyniais Keistučiu ir Meilute, tiek su svarbiausiais veikėjais – Marku ir Selija. 
Be visų  smulkesnių detalių buvo labia įdomu stebėti kitų veikėjų bandymus suvokti, kas sieja Marką su Selija – tik žaidimas ar šis tas daugiau… kadangi tradiciškai nebuvau skaičiusi romano anotacijos, nežinojau kuo jų santykiai pasibaigs, tačiau ir numanyti sunku nebuvo nuo pat pradžių… 
Nesinori daug atskleisti apie siužetą ar veikėjus, tačiau palapinėje su buteliukais pabūvoti norėčiau net aš… Stichijų priešpriešos, burtai, magija, meilė, skoniai ir kvapai, stiprūs ir įdomūs charakteriai… gal būčiau norėjusi šiek tiek tikslesnės atomazgos, ypač apie antraplanius veikėjus, tokius kaip Cukiko ar būrėją. 
Bet vėlgi, jei vertinti kaip populiarų romaną, patiko labai, nors abejoju, ar kada nors jis taptų klasika.

Kaina: knygyne apie 40lt, gavau dovanų :)
Puslapiai: 376
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2012 m., Vilnius

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

2013 metų knygų iššūkis ir dovanos

Belaukiant švenčių feisbuke atradau, kad laimėjau knygą „Naktinis cirkas“ ir labai laukiu kol galėsiu į ją įsikabinti dantimis, nagais, ragais...

Labai liūdna, tačiau šių metų knygų iššūkio neįveikiau, tačiau bandysiu tą padaryti kitamet.

Tadaaaaammm....

 1. Harper Lee - Nežudyk strazdo giesmininko +
 2. Herbjorg Wassmo - Stiklinė pieno +
 3. Khaled Hosseini - Bėgantis paskui aitvarą +
 4. Ana Frank - Dienoraštis +
 5. Kristina Sabaliauskaitė - Silva Rerum +
 6. Jodi Picoult - Devyniolika minučių +
 7. Jurgis Kunčinas - Tūla +
 8. Irvine Welsh - Traukinių žymėjimas
 9. William Styron - Sofi pasirinkimas
10. Patrick Suskind - Kvepalai. Vieno žudiko istorija +
11. Markus Zusak - Knygų vagilė
12. Borisas Pasternakas - Daktaras Živaga

 Alternatyvios knygos:

 1. Ričardas Gavelis - Vilniaus pokeris
 2. Luke Rhinehart - Kauliukų žmogus

pirmadienis, gruodžio 03, 2012

O

Pastaraisiais keliais metais pati suvokiu, kad nebežinau ko noriu iš gyvenimo. Viskas pasikeitė iki tokio lygio, kad kurie dalykai, apie kuriuos rašiau ir galvojau seniau, atrodo tokie naivūs ir netikri.
Buvau tokia patenkinta mokslais. Bet... išėjau iš universiteto ir vėl dirbu. Dirbu kitur, daug atsakingesnį ir įvairiapusiškesnį darbą. Kolektyvas puikus, nesiskundžiu. Visiškai kiti poreikiai ir svajonės. Absoliučiai. Paskutiniu metu padariau daug dalykų, kurių dievagojausi niekada nedarysianti. Taip sakant, žmogus planuoja, Dievas juokiasi. 
Naktiniai pokalbiai, bučiniai visur ir visada, geros emocijos. Tas, kad tėvai pasiilgsta, nes nemato nei dienom, nei naktimis.
Rupestingumas, atsidavimas... viskas, ką maniau esant visai kitaip... naujos patirtys, geri jausmai.  Visi aplinkiniai pastebi, kaip pasikeičiau į gera. Iš raudonplaukės vėl tapau blondine. 
Aišku, neapsieinu ir be tam tikrų baimių, bet nieko, viskas praeis. Ypač sunku, nes žinau, kad viskas iš tiesų taip trapu... bet kol kas tiesiog saugumo jausmas ir rytai, kai atsibundi ne nuo žadintuvo, o nuo bučinio.