pirmadienis, liepos 29, 2013

Torey L.Hayden ● Mergaitė vaiduoklis

Oficiali anotacija:
Kai Tori Heiden pagaliau pralaužė tylos sieną ir įgijo aštuonmetės Džeidės pasitikėjimą, ji nebuvo pasirengusi košmarams, kuriuos jai atskleidė mergaitė.
Ar patyrusio seksualinę prievartą vaiko psichika gali išprovokuoti tokias kraupias haliucinacijas? O gal tai iš tiesų puikiai organizuoti, gebantys nuslėpti bet kokius pėdsakus ir žiauriais metodais vaikais manipuliuojantys ir juos išnaudojantys iškrypėliai?
Nei teisėsaugai, nei psichiatrams iki galo nepavuko nei patvirtinti, nei visiškai paneigti tokių versijų. Bet šiokia tokia pergalė šioje byloje buvo pasiekta.


Kaip kad pati autorė apibūdina istoriją - šiurpi. Visa istorija pradeda rutuliotis į mažo miestelio mokyklą atėjus naujai mokytojai - socialinei pedagogei, dirbančiai su mutizmo sukaustytais vaikais. Situacija pasirodo iš karto keistoka - prieš tai buvusi mokytoja nusižudė. 
Tori patenka į klasę su vos keturiais mokinukais - neįgaliu vaikučiu, kuriam reikia daug ir išskirtinės priežiūros. Mažu chuliganu ir dar vienu, per daug nesireiškiančiu, bet ko gero lengviausiu personažu šioje istorijoje. Na ir žinoma Džeidytė - šios istorijos pagrindinis vaiduokliukas, mutizmo sukaustyta, susikūprinusi ir visų bijanti mergaitė. 
Prieš tai dirbusiai mokytojai ir mokyklos psichologams jos nepavyko prakalbinti dvejus metus, nors mergaitė puikiai ir daug kalba namuose. Atėjusi Tori ją priverčia kalbėti jau pirmą dieną ir iš jos sulaukia neįtikėtinų istorijų apie seksualinę ir tam tikrą ritualinę - satanistinę prievartą. Kadangi mergaitė kalba kodiniais vardais ir atsisako viską papasakoti kam nors kitam be Tori, niekas niekaip nesuriša galų, jog jos kraupios ir neįtikėtinos istorijos gali būti tiesa. 
Mano nuomone, istorijai trūksta atomazgos. Mintyse lieka du variantai - arba mergaitė viską išsigalvoja, arba ją (ir jos dvi sesutes) iš tikrųjų tvirkino kažkoks klanas - tikėtina - tėvai. Po epilogo gal netgi teigčiau, jog tai būtų buvęs tėvas. Bet kuriuo atveju, nesistebiu, jog pirmoji mokytoja buvo tiek pašiuprinta Džeidytės istorijų, jog net nusižudė. 
Pirmoji šios autorės skaityta knyga man patiko kur kas labiau, bet ir šią įveikiau su didžiuliu susidomėjimu ir atomazgos troškimu, kuris, deja, tačiau neišsipildė.

Kaina: mokėjau 11 su centais
Puslapiai: 416
Leidykla: Jotema
Išleista: 2011 m., Kaunas

pirmadienis, liepos 15, 2013

Jodi Picoult ● Neprarask vilties

Netikite esant Dievą, o dukra jums pareiškia bendraujanti su dangiškąja Globėja. Ką pamanote?     
Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.
Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį... Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę...
Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.


Nemėgstu filmų ir knygų religine tematika. Da Vinčio kodą su malonumu perskaičiau, matyt, todėl, kad ten religija nebuvo liaupsinama, o priešingai - atskleidžiami jos minusai ir trūkumai. Ši knyga galbūt irgi būtų nepatikusi, tačiau turėjo kelis veikėjus, kurie ją pavertė gerokai įdomesne ir netgi drįsčiau teigti, labai įtikinama istorija. 
Kaip ir rašoma anotacijoje, Marija niekaip negali atsipeikėti po dienos, kuomet laimingo (?) atsitiktinumo dėka (vėl) aptinka vyrą su moterimi savo namuose. Pirmą kartą tam įvykus, pats vyras ją uždarė į beprotnamį po to, kai ji bandė nusižudyti, o, deja, tuo metu, Marija jau laukėsi Vilties. Ka ir kaip gyvenime viskas būtų sudėtinga ir sunku, Marija atsitiesia ir užaugina dukrelę kartu su vyru. Iki kito karto. 
Kas įdomiausia, šįkart vyras taikytis nenori, nes jo meilužė laukiasi ir jis „nusiplauna“ ir su ja susituokia. 
Po poros savaičių tik medijos dėka sužino apie savo dukros sugebėjimus ir stebuklus - prikeltą močiutę ir tai, kad Viltis mato Dievą, tik moterišku pavidalu; kad jai atsiranda stigmos. Visa tai išgirdęs parskuba atgal ir nusprendžia su žmona skirtis bei prisiteisti dukrelės globą. 
Mažame miestelyje vyksta ažiotažas - fanatai ir gerbėjai bei medija neatsitraukia nuo Marijos namų. Ypatingą dėmesį visai šiai istorijai rodo žurnalistas - ateistas Ianas, bandantis būtinai įrodyti, jog visa ši istorija yra išgalvota ir mergaitė neva žaloja pati save. 
Daug ekspertų, daug skeptikų, daug istorijos šalininkų ir įdomių istorinių faktų. Tradiciškai autorės dėliojamas siužetas, tačiau vėlgi sunku atsitraukti. 
Teismo procesas šiame autorės romane kažkodėl pasirodė itin skaudus ir sunkus, bet likau patenkinta tuo, kaip viskas baigėsi. Labai liūdna, kai žmonės vienas kitą nori drabstyti purvais, nors tai nė nėra reikalinga.
Rekomenduoju, kaip ir kitas šios autorės knygas.

Kaina: ėmiau iš bibliotekos
Puslapiai: 468
Leidykla: Hodder
Išleista: 1999 m., London