Oficiali anotacija:
Kai Tori Heiden pagaliau pralaužė tylos sieną ir įgijo aštuonmetės
Džeidės pasitikėjimą, ji nebuvo pasirengusi košmarams, kuriuos jai
atskleidė mergaitė.
Kai Tori Heiden pagaliau pralaužė tylos sieną ir įgijo aštuonmetės
Džeidės pasitikėjimą, ji nebuvo pasirengusi košmarams, kuriuos jai
atskleidė mergaitė.
Ar patyrusio seksualinę prievartą vaiko psichika gali išprovokuoti
tokias kraupias haliucinacijas? O gal tai iš tiesų puikiai organizuoti,
gebantys nuslėpti bet kokius pėdsakus ir žiauriais metodais vaikais
manipuliuojantys ir juos išnaudojantys iškrypėliai?
Nei teisėsaugai, nei psichiatrams iki galo nepavuko nei patvirtinti,
nei visiškai paneigti tokių versijų. Bet šiokia tokia pergalė šioje
byloje buvo pasiekta.
Kaip kad pati autorė apibūdina istoriją - šiurpi. Visa istorija pradeda rutuliotis į mažo miestelio mokyklą atėjus naujai mokytojai - socialinei pedagogei, dirbančiai su mutizmo sukaustytais vaikais. Situacija pasirodo iš karto keistoka - prieš tai buvusi mokytoja nusižudė.
Tori patenka į klasę su vos keturiais mokinukais - neįgaliu vaikučiu, kuriam reikia daug ir išskirtinės priežiūros. Mažu chuliganu ir dar vienu, per daug nesireiškiančiu, bet ko gero lengviausiu personažu šioje istorijoje. Na ir žinoma Džeidytė - šios istorijos pagrindinis vaiduokliukas, mutizmo sukaustyta, susikūprinusi ir visų bijanti mergaitė.
Prieš tai dirbusiai mokytojai ir mokyklos psichologams jos nepavyko prakalbinti dvejus metus, nors mergaitė puikiai ir daug kalba namuose. Atėjusi Tori ją priverčia kalbėti jau pirmą dieną ir iš jos sulaukia neįtikėtinų istorijų apie seksualinę ir tam tikrą ritualinę - satanistinę prievartą. Kadangi mergaitė kalba kodiniais vardais ir atsisako viską papasakoti kam nors kitam be Tori, niekas niekaip nesuriša galų, jog jos kraupios ir neįtikėtinos istorijos gali būti tiesa.
Mano nuomone, istorijai trūksta atomazgos. Mintyse lieka du variantai - arba mergaitė viską išsigalvoja, arba ją (ir jos dvi sesutes) iš tikrųjų tvirkino kažkoks klanas - tikėtina - tėvai. Po epilogo gal netgi teigčiau, jog tai būtų buvęs tėvas. Bet kuriuo atveju, nesistebiu, jog pirmoji mokytoja buvo tiek pašiuprinta Džeidytės istorijų, jog net nusižudė.
Pirmoji šios autorės skaityta knyga man patiko kur kas labiau, bet ir šią įveikiau su didžiuliu susidomėjimu ir atomazgos troškimu, kuris, deja, tačiau neišsipildė.
Kaina: mokėjau 11 su centais
Tori patenka į klasę su vos keturiais mokinukais - neįgaliu vaikučiu, kuriam reikia daug ir išskirtinės priežiūros. Mažu chuliganu ir dar vienu, per daug nesireiškiančiu, bet ko gero lengviausiu personažu šioje istorijoje. Na ir žinoma Džeidytė - šios istorijos pagrindinis vaiduokliukas, mutizmo sukaustyta, susikūprinusi ir visų bijanti mergaitė.
Prieš tai dirbusiai mokytojai ir mokyklos psichologams jos nepavyko prakalbinti dvejus metus, nors mergaitė puikiai ir daug kalba namuose. Atėjusi Tori ją priverčia kalbėti jau pirmą dieną ir iš jos sulaukia neįtikėtinų istorijų apie seksualinę ir tam tikrą ritualinę - satanistinę prievartą. Kadangi mergaitė kalba kodiniais vardais ir atsisako viską papasakoti kam nors kitam be Tori, niekas niekaip nesuriša galų, jog jos kraupios ir neįtikėtinos istorijos gali būti tiesa.
Mano nuomone, istorijai trūksta atomazgos. Mintyse lieka du variantai - arba mergaitė viską išsigalvoja, arba ją (ir jos dvi sesutes) iš tikrųjų tvirkino kažkoks klanas - tikėtina - tėvai. Po epilogo gal netgi teigčiau, jog tai būtų buvęs tėvas. Bet kuriuo atveju, nesistebiu, jog pirmoji mokytoja buvo tiek pašiuprinta Džeidytės istorijų, jog net nusižudė.
Pirmoji šios autorės skaityta knyga man patiko kur kas labiau, bet ir šią įveikiau su didžiuliu susidomėjimu ir atomazgos troškimu, kuris, deja, tačiau neišsipildė.
Kaina: mokėjau 11 su centais
Puslapiai: 416
Leidykla: Jotema
Išleista: 2011 m., Kaunas