penktadienis, liepos 25, 2014

Herbjørg Wassmo ● Šimto metų istorija

Oficiali anotacija:
Garsioji norvegų rašytoja Herbjørg Wassmo romane „Šimto metų istorija“ atskleidžia nepaprastus trijų moterų likimus. Viena pagrindinių knygos herojų gimsta tais pačiais metais kaip ir pati knygos autorė. Herbjørg  Wassmo gyvenimo fragmentai pinasi su viena romano siužetinių linijų, ir iš viso to gimsta istorija apie mergaitę su geltonu pieštuku.
Rašytojos prosenelė, senelė ir motina – tai Sara Susanė, Elida ir Jordisė. Romanas „Šimto metų istorija“ pasakoja apie jų gyvenimus, pagimdytus vaikus, vyrus, kuriuos jos mylėjo, ir tuos, kuriuos jos gavo. Knygos herojė nuo gyvenimo realybės slapstosi tvarte. Kad būtų lengviau viską ištverti, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė pasaulį išvydo 1942-aisiais, o prieš šimtą metų gimė stiprioji Sara Susanė, jos prosenelė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui.
„Šimto metų istorija“ – knyga apie visų šių moterų ilgesį ir vargus, svajones ir laisvės troškimą.


Visiškai kitokia nei kitos skaitytos šios autorės knygos. Paprasta, nuoširdi, vietomis moterų būdavo gaila, vietomis jos pasirodydavo naivokos. Bet kuriuo atveju kaimo gyvenimas, karas, moterų likimai susipina ir kuria labai įtaigią ir įdomią istoriją. 
Šis romanas man patiko dėl daugiasluoksniškumo, dėl daugelio veikėjų, kurie pasirodė paslaptingi, su intriga ir nenuspėjami. Kad ir pastorius, tapęs Sarą Susanę - kaip ir buvo aišku apie visus jausmus, tačiau viskas taip ir nebuvo iki galo atskleista. 
Bet kuriuo atveju, Wassmo rašymo stilius kaip visada įtraukiantis ir nepaleidžiantis, tačiau Dinos knyga man patiko kur kas labiau, o skaitant šią knygą labai patiko, kad Dina ir jos sūnus Benjaminas buvo paminėti ir taip pat iš dalies bent jau sūnus buvo įtrauktas į veiksmą. Užsimaniau perskaityti kitas dvi Dinos knygos dalis, nes pasiilgau ramaus skandinaviško rašymo stiliaus. 
Kalbant apie "Šimto metų istoriją", knygą tikrai rekomenduoju, ypač mėgstantiems senas istorijas apie gimines, jų santykius.

Kaina: ~40lt (pati pirkau už 15lt padėvėtų knygų namuose:)) 
Puslapiai: 456
Leidykla: Alma littera 
Išleista: 2011 m., Vilnius

pirmadienis, liepos 07, 2014

Jeigu būtų galimybė rinktis..

Jeigu kas nors lieptų pasirinkti kitą gyvenimą, kitus žmones, kitą šeimą, kitus draugus ir mylimuosius - spjaučiau į pasiūlymą ir toliau su šypsena kapstyčiausi savo kasdienybėje. O jis vis labiau ir labiau įdomesnė. Nepaisant to, jog dirbu absoliučiai neįdomų, fiziškai varginantį, ir, atsiprašau, be galo užknisantį darbą, sugebu vėl pakeliauti. 
Pamenu kai praeitais metais buvau su žmogumi, kuris atėmė gerokai per daug manęs - pamiršau, kad man patinka skaityti, kad man patinka bendrauti su draugais, kad man patinka knibinėtis su vielomis, siūlais ir karoliukais, keliauti... visą save atiduodavau jam. O kai visa tai suvokiau, sau pasižadėjau, kad daugiau niekada gyvenime to nebus, kad ir kaip mylėčiau žmogų. Ir be galo džiaugiuosi, jog mano draugas tą supranta, kad jis išleidžia mane į Italiją kelioms dienoms, nors ką tik pas mane apsigyveno, kad nesupyksta kai kelioms dienoms nusiperku bilietus į Paryžių ir ketinu vėl keliauti viena... tiesiog, nuoširdžiai papasakojau, kaip save buvau beprarandanti, o dabar vėl atsigaunu. Toks jausmas, kad anas skyrybas galėčiau pavadinti savo antrąja gimimo diena.  Tik gaila, jog būnant santykiuose tokių dalykų nesupranti greičiau. 
Taigi, knygas vėl pradėjau skaityti su pasimėgavimu, perskaičiau Hemingvėjaus „Turėti ir neturėti“, Gerritsen „Chirurgas“, McCullough „Morgano kelias“ (šią suvartojau per dvi dienas, nuostabi); tačiau vis neturiu kada prisėsti ir parašyti atsiliepimų, nes skaitau darbe, po darbo vis kažkur lakstau, darau valgyti (beveik pamėgau ir šią veiklą). 

Birželio viduryje leidau sau pakeliauti po šiaurės Italiją - nuostabi šalis, bet manau, jog norint išvysti tikrąją Italiją, reikia vykti piečiau. Bet kuriuo atveju, aukštutinė Bergamo miesto dalis patiko labai labai, bei melancholija Como ežere ir jo pakrantėse leido man atsipalaiduoti ir pamedituoti. Bent keletui dienų pamiršau visus rūpesčius ir suvokiau labai daug ką, ypač dalį to, ką aprašiau aukščiau. Šiek tiek vaizdų iš ten, kur buvo skanu ir gražu.