pirmadienis, rugpjūčio 25, 2014

Apie pelėdas ir rašymą

Daugeliui ko gero yra tekę susidurti su situacija, kuomet gera knyga taip įtraukia ir jos nepaleidžiame kol neperskaitome, kad ir iki penktos valandos ryto. O ir aš pati esu iš savo tėčio girdėjusi kaip jam yra tekę po antklode su prožektoriumi užbaiginėti patikusią knygą... na o aš pati tiesiog trumpam išjungdavau šviesą ir apsimesdavau mieganti, kuomet išgirsdavau lunatikuojant ar einant iki nykštuko kurį nors tėvų... tokia pati pelėda likau nuo ankstyvos paauglystės laikų – naktį lengviau susikaupti, ateina geresnės idėjos, niekas netrukdo, tylu, ramu...
Nuo vaikystės labai mėgdavau piešti, skaityti, rašyti... kiek pamenu, būdama ketverių ar penkerių skaičiau savarankiškai ir su menka sesers pagalba jau rašydavau mamai laiškus atostogų metų Tauragės – Vilniaus kryptimi. Jei kam papasakoju – sunkiai patiki, tačiau yra dalis tų laiškelių. Mamytė išsaugojo. Vėliau nuo savo aTa pusseserės gaudavau pasakų knygas, įvairiomis progomis, su nektantrumu puldavau jas skaityti. Be šių knygų buvau sukaupusi ir milžinišką leidyklos „Trys nykštukai“ išleistų pasakų knygučių kolekciją. Dar iki šiol pamenu nuostabias iliustracijas.
Vos atėjusi į mokyklą –nuobodžiavau. Kuomet didžioji klasės dalis mokėsi raidę po raidės, aš sklandžiai skaičiau ir tiesiog tobulinau gramatikos žinias. Žinoma man, kaip humanitarei, netrukus, jau pradinėse klasėse, pradėjo sunkiai sektis su matematika.
Mokyklos laikais buvau nedrąsi ir kukli, tačiau kuomet kalba pasisukdavo apie knygas, visada turėdavau ką pasakyti. Per vasaros atotogas perskaitydavau dešimtis knygų, A.Mickevičiau bibliotekos vaikų skyriuje būdavau įrašoma į daugiausiai perskaičiusių vaikų sąrašą, kuris kabėjo ant sienos.
Ankstyvoje paauglystėje pradėjau pati rašyti knygą – naivią, apie meilę, nes draugių tarpe tada buvo tokia „mada“, o aš, būdama jaunutė „malalietka“ nieko apie meilę nenusimaniau, nes berniukai dar per daug manęs tada nė nedomino. Iki šiol turiu kelis storus suklijuotus sąsiuvinius, aplenktus blizgia folija, su mano vadinamuoju romanu. Pačiai kartu juokinga ir gėda pavartant, nelabai kam ir duočiau skaityti....
Vėliau, bėgant metams mokykloje, lietuvių kalbos rašinių pažymiai pradėjo prastėti, anglų kalbos buvo visada tokie patys puikūs. Esmę dar labiau suvokiau, kuomet vyresnė mano draugė, visada gaunanti gerus įvertinimus už rašinius, man vieną rašinį parašė, o įvertinimas ir vėl – tik patenkinamas. Tuomet ir nustojau stengtis. Niekas nepasikeitė.
Ir nors mokykloje mano rašinių gerai nevertinio (nebe mano bėdos!), rašyti niekada nenustojau – nuo paauglystės romano ir dienoraščių, iki begalinio rašymo universitete (rašiniai, tekstų analizės...) bei šio tinklaraščio.
Vistik manau, jog rašymo negali būti be skaitymo (plačiąja prasme). O kadangi pati nemažai skaitau, esu sulaukusi draugų bei kitų žmonių kalbinimo pačiai rašyti knygą, tačiau nemanau tai esant taip lengva. Tam reikia geros idėjos, daug geresnės nei pilki atspalviai. Tam reikia gyvenimiškos patirties. Arba tiesiog žaibo iš giedro dangaus. Tikėkimės, kuris nors kada nors aplankys.


šeštadienis, rugpjūčio 16, 2014

Kvepalų magija


Iš šiek tiek senesnių įrašų tikriausiai pamenate, jog mėgstu kvepalus. Be to, mėgstu ir akvarelę, tad pomėgius apjungiau...




antradienis, rugpjūčio 12, 2014

Būti manimi

Veidaknygėje pamačiau sakinį, kuris man patiko – Don‘t date a girl who travels (nesusitikinėk su keliautoja). Ir, kad ir kaip sunku tą pripažinti, beveik pritariu. Nors tikrai nesu iš tų, kurie iškeliauja keliems mėnesiams, tačiau šimtu procentų žinau, jog jei man kas nors pasiūlytų, aplinkybėms susidėliojus, mielai išvažiuočiau bet kuria kryptimi, kad ir palikdama savo vaikiną. Lygiai taip pat mąstau iškeliauti pagal Erasmus programą. Pusmečiui. O gal daugiau. Ar realu tokiomis sąlygomis išsaugoti santykius?
Rugsėjo pradžioje skrendu į meilės miestą – mano svajonė jau daug metų. Vėl viena. Kai aplinkiniai paklausia, kodėl viena, ar su kuo, net pasimetu. Tačiau pati verdu viduje ir noriu, kad lėktuvas kuo greičiau pakiltų nuo pakilimo tako ir aš pamažu artėčiau link savo tikslo.
Nesu iš tų, kurie nuvykę į kitą šalį megsta pagulėti pajūryje (kad būnant Gruzijoje, visi nutarėme, jog į garsųjį Batumį nevažiuosime, ir vietoj to laipiojome po Kaukazą...), tiesiog gaila laiko. Vietoje to, keliauju tarsi tankas, kol paeinu, einu be sustojimų. Ir tas keliavimas vienai, tiesiog puikiai man tinka, nes nereikia su niekuo derintis, tartis. Vėl savanaudiška. Ech.
Mąstau, kad reiks kada nors savo vaikino paklaust, ar taip yra normalu, tačiau abejoju, ar atvirai man pasakys... tačiau kai važiavau į Italiją, jis nepyko paliktas vienas. Bet kuriuo atveju bijau, kad ateityje nebūtų tokio dalyko, kad paprasčiausio ginčo metu mano kelionės iškils tarsi priekaištas. Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad taip niekada nenutiks.


pirmadienis, rugpjūčio 11, 2014

Lev Tolstoj ● Ana Karenina

Oficiali anotacija:
Vienas iš garsiausių pasaulio romanistų daugiasluoksnio devynioliktojo amžiaus Rusijos paveikslo fone šalia išskirtinės meilės istorijos tapo septynių skirtingų veikėjų charakterius. Meistriškai manipuliuojant miesto ir kaimo, aukštuomenės ir valstiečių kasdienybės kontrastais atskleidžiamas visas laimės bei šeimos gyvenimo spektras. Personažai tokie bendražmogiški ir įtikinami, kad romanas neprarado vertės bei aktualumo išverstas į bemaž visas pasaulio kalbas. F. Dostojevskis vadino jį „nepriekaištingu meno kūriniu“, o V. Nabokovas žavėjosi neįtikima Tolstojaus stiliaus magija. Ana Karenina – šimtus kartų statytas teatrų scenose ir ekranizuotas šedevras – šiandien tebėra nepranokstama odė Meilei.


Rusų klasikos perliukas apie intriguojančius santykius tarp kilmingų šeimos narių. Romane pasakojama apie kelias poreles (vienos jų susiporuoja ir yra suvedamos kitų veikėjų romano eigoje), ir apie jų darbus, gyvenimus. Nemažą šio kūrinio dalį užima ir politinės diskusijos, ypač tarp vyrų.
Pagrindiniai romano herojai –Stepanas su Doli, suveda ištekėjusią, kilmingą ir garbingą moterį, Stepano seserį, Aną Kareniną su grafu Vronskiu. Romanas netrukus įsiliepsnoja ir pareikalauja aukų, kurios man, gyvenančiai dvidešimt pirmame amžiuje, atrodo ne tik, kad nereikalingos, bet ir ne tokios tragiškos, kokios yra pateikiamps Tolstojaus kūrinyje. Šiais laikais nėra neįprasta, kad žmogus, jausdamasis nelaimingas savo santuokoje, susiranda kitą žmogų, ir jį įsimyli, ar tik dėl aistros, tačiau tikrai nėra taip smerkiamas, kaip buvo smerkiama Ana Karenina.
Tačiau kalbant apie Anos Kareninos personažą, būčiau priversta susimąstyti ar jos likimas būtų kitoks ir šiuolaikiniame pasaulyje. Visa Anos paranoja tik padininama, kuomet ją atriboja nuo visuomenės, kada ji pradeda galvoti apie savo sūnų labiau ir nebevertina to, ką turi, pamiršta apie naujagimę dukrytę... ir pradeda moteriškai priekaištauti Vronskiui dėl kiekvienos smulkmenos, kas ją priveda prie tokio likimo, toks yra aprašomas romano pabaigoje. Dar įdomu pasirodė tai, jog net tais laikais visi įtraukiami į Anos ir Vronskio meilės sūkurį, bet ir tai, jog visi veikėjai romane pažinojo vienas kitą, vedami rusiško mentaliteto ir svetingumo.
Skaitant šį romaną atradau daug dalykų, dėl kurių ir pati smerkčiau Aną; niekada nesuprasiu kaip dėl vyro moteris galinti palikti vaiką, taip pat nesuprasiu kaip galima taip paranojiškai žiūrėti į vyrą, kuris dėl tavęs viską aukoja; bei kaip galima būti tokiai savanaudei, kokia Ana Karenina buvo pačioje romano pabaigoje.
Dar viena įdomi veikėja romane –Kiti – jauna mergina, pradžioje įsimylėjusi Vronskį, bet atstūmusi Leviną, vėliau puolusi į depresiją ir galiausiai ištekėjusi už Levino, nes jai tiesiog nelikę kito pasirinkimo, tarsi tradicinė moteris, nežinanti ko nori.
Nekalbant apie romano siužetą ir veikėjų gyvenimus, man patiko jog ištorija buvo pasakojama visažinio pasakotojo, ir mes visada žinojome ką visi veikėjai jaučia ir galvoja.
Kaip jau keletui žmonių prieš tai minėjau, „Ana Karenina“ galėtų pasitarnauti rašant psichologinius straipsnius apie vyrų ir moterų santykius.

Kaina: apie 60 pinigų už abu tomus, vieną skolinausi iš draugės, kitą iš bibliotekos
Puslapiai: 496+432
Leidykla: skaičiau abi dalis iš skirtingų leidimų 
Išleista: įvairiai