Oficiali anotacija:
Vienas iš garsiausių pasaulio romanistų daugiasluoksnio devynioliktojo amžiaus Rusijos paveikslo fone šalia išskirtinės meilės istorijos tapo septynių skirtingų veikėjų charakterius. Meistriškai manipuliuojant miesto ir kaimo, aukštuomenės ir valstiečių kasdienybės kontrastais atskleidžiamas visas laimės bei šeimos gyvenimo spektras. Personažai tokie bendražmogiški ir įtikinami, kad romanas neprarado vertės bei aktualumo išverstas į bemaž visas pasaulio kalbas. F. Dostojevskis vadino jį „nepriekaištingu meno kūriniu“, o V. Nabokovas žavėjosi neįtikima Tolstojaus stiliaus magija. Ana Karenina – šimtus kartų statytas teatrų scenose ir ekranizuotas šedevras – šiandien tebėra nepranokstama odė Meilei.
Vienas iš garsiausių pasaulio romanistų daugiasluoksnio devynioliktojo amžiaus Rusijos paveikslo fone šalia išskirtinės meilės istorijos tapo septynių skirtingų veikėjų charakterius. Meistriškai manipuliuojant miesto ir kaimo, aukštuomenės ir valstiečių kasdienybės kontrastais atskleidžiamas visas laimės bei šeimos gyvenimo spektras. Personažai tokie bendražmogiški ir įtikinami, kad romanas neprarado vertės bei aktualumo išverstas į bemaž visas pasaulio kalbas. F. Dostojevskis vadino jį „nepriekaištingu meno kūriniu“, o V. Nabokovas žavėjosi neįtikima Tolstojaus stiliaus magija. Ana Karenina – šimtus kartų statytas teatrų scenose ir ekranizuotas šedevras – šiandien tebėra nepranokstama odė Meilei.
Rusų klasikos perliukas apie intriguojančius santykius tarp kilmingų šeimos narių. Romane pasakojama apie kelias poreles (vienos jų susiporuoja ir yra suvedamos kitų veikėjų romano eigoje), ir apie jų darbus, gyvenimus. Nemažą šio kūrinio dalį užima ir politinės diskusijos, ypač tarp vyrų.
Pagrindiniai romano herojai –Stepanas su Doli, suveda ištekėjusią, kilmingą ir garbingą moterį, Stepano seserį, Aną Kareniną su grafu Vronskiu. Romanas netrukus įsiliepsnoja ir pareikalauja aukų, kurios man, gyvenančiai dvidešimt pirmame amžiuje, atrodo ne tik, kad nereikalingos, bet ir ne tokios tragiškos, kokios yra pateikiamps Tolstojaus kūrinyje. Šiais laikais nėra neįprasta, kad žmogus, jausdamasis nelaimingas savo santuokoje, susiranda kitą žmogų, ir jį įsimyli, ar tik dėl aistros, tačiau tikrai nėra taip smerkiamas, kaip buvo smerkiama Ana Karenina.
Tačiau kalbant apie Anos Kareninos personažą, būčiau priversta susimąstyti ar jos likimas būtų kitoks ir šiuolaikiniame pasaulyje. Visa Anos paranoja tik padininama, kuomet ją atriboja nuo visuomenės, kada ji pradeda galvoti apie savo sūnų labiau ir nebevertina to, ką turi, pamiršta apie naujagimę dukrytę... ir pradeda moteriškai priekaištauti Vronskiui dėl kiekvienos smulkmenos, kas ją priveda prie tokio likimo, toks yra aprašomas romano pabaigoje. Dar įdomu pasirodė tai, jog net tais laikais visi įtraukiami į Anos ir Vronskio meilės sūkurį, bet ir tai, jog visi veikėjai romane pažinojo vienas kitą, vedami rusiško mentaliteto ir svetingumo.
Skaitant šį romaną atradau daug dalykų, dėl kurių ir pati smerkčiau Aną; niekada nesuprasiu kaip dėl vyro moteris galinti palikti vaiką, taip pat nesuprasiu kaip galima taip paranojiškai žiūrėti į vyrą, kuris dėl tavęs viską aukoja; bei kaip galima būti tokiai savanaudei, kokia Ana Karenina buvo pačioje romano pabaigoje.
Dar viena įdomi veikėja romane –Kiti – jauna mergina, pradžioje įsimylėjusi Vronskį, bet atstūmusi Leviną, vėliau puolusi į depresiją ir galiausiai ištekėjusi už Levino, nes jai tiesiog nelikę kito pasirinkimo, tarsi tradicinė moteris, nežinanti ko nori.
Nekalbant apie romano siužetą ir veikėjų gyvenimus, man patiko jog ištorija buvo pasakojama visažinio pasakotojo, ir mes visada žinojome ką visi veikėjai jaučia ir galvoja.
Kaip jau keletui žmonių prieš tai minėjau, „Ana Karenina“ galėtų pasitarnauti rašant psichologinius straipsnius apie vyrų ir moterų santykius.
Kaina: apie 60 pinigų už abu tomus, vieną skolinausi iš draugės, kitą iš bibliotekos
Puslapiai: 496+432
Leidykla: skaičiau abi dalis iš skirtingų leidimų
Išleista: įvairiai
Puslapiai: 496+432
Leidykla: skaičiau abi dalis iš skirtingų leidimų
Išleista: įvairiai