Beveik paskutinė
diena pietuose. Ima liūdnumas, kad reiks grįžti į savo kasdienybę, paskaitas, į
namus su ganėtinai užknisančiais bučiokais... bet negalima pasiduoti, reikia
papusryčiauti ir toliau naršyti miestą. Taigi išropoju iš lovos, ir mintyse
perbėgu dienos planą, o planas, tiesiog šliaužioti gatvėmis ir tikėtis atrasti
kažką mandro, nes vakar turbo motoriukas veikė kaip reikalas, kad sugebėjau
apibėgti beveik visas susiplanuotas vietas.
Nusileidžiu žemyn ir pasileidžiu
žydu kvartalu ieškodama vietos pusryčiams. Norisi ko nors paprasto, vegetariško
ir kavytės. Netikėtai randu nedidelę, matomai vietinių mėgiamą užkandinę, kur
pusrytinis skrebutis su pasirinktu užtepu (aš ėmiau su tunu) ir kava arba
arbata kainuoja nepilnus tris eurus. Aišku, aš protingas žmogus, dar vis
nepasimokau, kad reikia imti pusę porcijos, jei yra toks pasirinkimas. Be galo
jaukiai pasėdžiu pusryčiaudama, toks absoliutus atostogų finalas, kai niekur
nebeskubu...
Šiek tiek detalių iš pasivaikščiojimo:
Šioje aikštėje randu smagų dieduką iš kurio nusiperku magnetukų. Deja, tačiau kiekviename mieste jų nebeperku, nes tiesiog susikauptų ne vienas kilogramas...
Na ir dar vienas be galo maloniai nustebinęs objektas - Galvų namas. Atrestauruotas neseniai ir duris lankytojams atveria už visų penkių eurų mokestį, kas mano nuomone, šiek tiek brangoka. Tačiau namas turi savo istoriją, legendą (kuri, manau, daugiau viešinama dėl turistų) ir labai gražiai ir įdomiai sutvarkytą ekspoziciją. Apie techninius dalykus ir informacijos pateikimą nutylėsiu, kaip tik šiuo metu ją pamažu muziejui tvarkau... bet visumoje čia užėjau labai netikėtai ir maloniai praleidau laiką. Vaizdai:
Garsioji gėlių gatvelė:
Ir aišku vakaro nuotykiai. Draugai gąsdino, kad žydų kvartalas klaidus. O aš vakare išėjau pasivaikščioti. Be žemėlapio. Ryškiai saulė išblukino plaukus atgal į blondiniškus arba perkepiau saulėje. Na ir žinoma galiausiai pasiklydau. Ėjau gerą valandą kol suvokiau, kad didelė tikimybė, jog einu į blogą pusę. Šiaip ne taip pasiekiau mečetę ir radau kelią iki namų... bent pačiai iš savęs, didvyrės, buvo galima pasijuokti.
Keli paskutiniai kadrai iš šio vakaro:
Miegoti, ir ryt, deja, bet namo.