Taigi, kaip jau
minėta, antra diena Granadoje nebuvo pati geriausia, ypač kai visą vakarą
niekaip nesugebėjau susitikti su pamestais grupiokais, nes išsiskyrėm, o mano
telefono baterija dvėsė bent penkis kartus (kaip kokia benamė ėjau į babajų
parduotuvėles ir prašiau, kad leistų pasikrauti, nes pakrovėjas, aišku, buvo
hostelyje ir aš nedrįsau jame rodytis). Sutikau labai įdomią marokietę, su
kuria prakalbėjom tiek ilgai, kad baterija pasiekė visus 30%.
3 diena: Granada –
Malaga, apie 150km, su blablacar.com mokėjau 6,6 euro.
Didžiąją dalį
dienos buvo nuspręsta likti Granadoje ir link vakaro pajudėti į Malagą.
Kadangi kaip jau
sakiau, miegojau (budėjau) hostelyje ant sofos, nuovargis jautėsi nesvietiškas,
vėliau dieną smiginėjau parke ant suoliuko saulutei šviečiant... bet apie viską
iš pradžių.
Pakilusi nuo sofos
nusprendžiau, kad laikas keliauti į Alhambrą. Bilietų kasos atsidaro 8val,
žmonės renkasi į eilę porą valandų prieš. Kartu su iš anksto internetu
parduotais bilietais per dieną jų į prekybą paleidžiama 2000vnt. Na stovim ir
meldžiamės. Šalia manęs jaunutė (nors velnias jas ten žino, nesupaisysi iš
išvaizdos jų amžiaus) japoniukė, apsirengusi gerokai per plonai... grupelė
merginų iš Barselonos ir pagyvenęs vyras. Suvokus, kad teks laukti kažkur
pustrečios valandos, užsimanau kompanijos, tačiau su japoniuke pabendraujam
šypsenomis, su dar vienu labai žaviu berneliu kitoj eilės pusėj žvilgsniais ir
tiek. Kalbos barjeras jaučiasi kaip niekad. Saulė pamažu kyla, šalta, tad darau
mankštą. Šimtas krypt į kairę, šimtas į dešinę. Va ir penkios minutės. Ir taip
visas dvi valandas. Kasoms pagaliau atsidarius ir eilėi pradėjus judėti
paaiškeja, kad pagyvenęs vyras britas, abu labai apgailestaudami pripažįstam,
jog gaila, kad nepradėjom bendrauti anksčiau, būtų greičiau pralėkęs laikas. Na
ir blogiausia dalis – praneša, jog visi bilietai į pagrindinius rūmūs Alhambra
komplekse, Nazaríes,
išparduoti, tad nusivylimas tiesiog nuvilnija visoje kelių šimtų žmonių
eilėje... na bet ką jau padarysi, pasimokė daugelis, kad jeigu yra galimybė iš
anksto pirkti internetu, tą ir reiktų daryti. Kad ir kaip liūdna bebūtų,
nusiperku bilietą į viską kas liko. Ir kaip bebūtų viskas pasibaigę, visame
komplekse užtrunku daugiau nei pusdienį, tiek sodai, tiek rūmai, į kuriuos
sugebu patekti sužavi. Ką jau ką, bet moka tie maurai statyti gražius pastatus
ir juos įrenginėti. Kažkodėl nelabai noriu perpasakoti daug istorijos, kam
įdomu, pasidomėsit patys, arba tuomet, kai bus proga apsilankyti.
Na ir aišku vaizdai. Kaip gi be jų.
Išėjus iš Alhambra ir Generalifės komplekso nusprendžiu, kad Granados man užteks. Mašiniuku Malagos link pasirūpinta, reikia tiesiog išlaukti vakaro, tad nukeliauju į savo mylimą hostelį, kur pasiimu kuprinę ir pralaukiu porą valandų. Vėlgi jaučiu, kaip kūnas reikalauja dušo ir miego. Bet nebūtų mano kelionė tokia smagi, jei aš viską lengvai gaučiau, ane?
Dar keli vaizdai iš Granados, talentai.
Vakare atsiduriu Malagos stotyje. Autobusu nusigabenu iki
katedros, kurią man parodė GPS. Mintyse meldžiuosi, kad Malagoje būtų
vienintelė katedra, nes jėgos apleidžia vis labiau. Šiaip ne taip randu savo
couchsufingo draugus, grojančius ir geriančius alų parkely už bažnyčios. Atgaiva
ir dar kartą atgaiva. Pasėdėjom, padainavom, pagėrėm ir parėję namo sugebėjom
pasigaminti valgyti (na gerai jau gerai, Ilde leido man eiti į dušą, o pats
gamino). Pagaliau pasijutau turinti kampą ir nusprendžiau, kad manęs laukia dvi
nuostabios dienos Malagoje. Aha, svaik toliau, moterie. Labanakt.