Taigi
keliaujam toliau.
Malaga,
uostamiestis, finikiečių įkurtas pietinėje Ispanijos pakrantėje, vienas
seniausių miestų pasaulyje. Malagoje yra namas, kuriame, manoma, gimė Pablo
Picasso, bet tas kiek ginčijama, nes tada jau egzistavo ligoninės. Taip pat,
Malaga buvo miestas, kuriame maurai užsibuvo ilgiausiai.
Pagrindiniai
objektai, lankomi turistų, yra Alcazaba tvirtovė, romėnų teatro likučiai ir
Picasso muziejus. Kas įdomiausia, miestas tiesiog perkrautas muziejais. Ir dar
įdomiau tai, jog šį kartą aš po juos nebėgau lankytis. Malaga man buvo daugiau
poilsio taškas, nei lankytinų objektų miestas.
Kaip ir
dauguma miestų Ispanijoje, Malaga pilna piešinių, kas sukuria labai spalvingą
įspūdį. Pilna turistų. Ir ne galo daug gatvėje grojančių, žongliruojančių ar įvairius triukus rodančių
bohemos atstovų. Turėjau malonumą su tokiais žmonėmis būti, nes mano
couchsurfingo draugas būtent su tokiais žmonėmis bendravo. Tad man Malaga buvo
atokvepio stotelė, kuomet tiesiog gulėjau pliaže, o pavakariais
pasivaikščiodavau gatvelėmis, padainuodavau kartu su talentingais žmonėmis ir
tiesiog mėgavausi vasara.
Dar vienas įdomesnis taškas, kurį teko aplankyti, tai
kavinė, kurioje lankosi garsenybės. Joje visos sienos iškabintos nuotraukomis
su autografais. Jei ne draugas, nebūčiau atradusi.
Kaip jau minėjau, didelę laiko dalį praleidau pliaže
(pačiai keista kovo mėnesį buvo bristi į jūrą). Pagrindinis paplūdimys,
Malagueta, nėra natūralus, jį supila kasmet iš naujo, nes žiemą, audrų metu,
jūra smėliuką nuskalauja... neekologiška, tačiau gražu.
Romėnų teatro griuvėsiai, kuriuos atrado tik praeito
šimtmečio viduryje:
Pagrindinė
miesto katedra, kurios vienas bokštas taip ir nebaigtas statyti...
Garsusis
palmių parkas:
Na ir aišku
Alcazaba. Pataikiau joje lankytis sekmadienį, kada įėjimas nekainavo, tačiau
šiek tiek gailiuosi. Buvo per daug žmonių, o įėjimas ne toks jau brangus,
normaliai būčiau apie tris eurus mokėjusi. Geriausiai išlikusi maurų tvirtovė
Ispanijoje. Manoma, kad rūmai tarnavo ir kaip kariuomenės gynybinis pastatas,
nesistebiu, nes nuo pat tvirtovės viršaus atsiveria visa Malagos panorama...
Na ir
naktinis vaizdas... ypač įdomiai atrodė žuvėdros, sukančios ratus virš
pilies...
Šiame kelionės
etape pavargau nuo poilsio. Aš nepratusi taip keliauti, aš labiau mėgstu
aktyviau - užlipti, nulipti, bėgti, lėkti... o ne ant smėliuko gulinėti...
taigi pradedu mašiniuko paieškas ir randu vieną rytojaus rytui (vidurdieniui) į
Cadiz. Kaina manęs nedžiugina, tačiau jau pradeda atsibosti pasyvus poilsis ir
man prisireikia veiksmo. Nusprendžiu judėti.