trečiadienis, rugsėjo 28, 2016

Skaitadieniai 2016 - 2 dalis



Philippa Gregory – RAUDONOJI KARALIENĖ
Kol kas pati silpniausia iš šios autorės knygų, kurias skaičiau. Suvokiu, kad religija Margaretai buvo ypač svarbi, tačiau mane šiek tiek glumina, ka ji buvo tiek tos religijos apakinta ir tokia naivi... na o šiaip buvo įdomu skaityti iš kitos pusės nei Elžbietos, pamatyti, kaip jai visi pavydėjo ir laikė ją ne vietoje atsidūrusią vargetą, o jos mamą ragana... kažkaip šiek tiek kitoks įspūdis buvo susidaręs perskaičius anas dvi.

Joanne Harris – GERVUOGIŲ VYNAS
Silpniausia iš visos trilogijos, net kažkiek nuspėjama, tačiau labai sužavėjo. Vyną dievinu, tad apie jo gamybą buvo be galo įdomu ir smalsu skaityti. Ypač patiko vynų suasmeninimas, personifikacijos. Jų pokalbiai, mintys. Pati istorija gražiai išsinarpliojo, Pranzūzijos kaimo aprašymai labai jaukūs, veikėjai įtikinami. Jaukus romanas. 

Lucinda Riley – MERGAITĖ ANT JŪROS SKARDŽIO
Va čia tai knyga, kol kas pati geriausia skaityta šiemet. Sužavėjo visi iki vieno veikėjai, istorijos vingiai ir posūkiai... man visada labai skausminga skaityti apie tokius moterų likimus, kuomet atrodo viskas gerai gerai, ir bum, vėl viskas sugriūna tarsi kortų namelis. O atstatant tą namelį kiekvieną kartą veikėjos subręsta ne pagal metus ir prisideda tokius kiekius patirties ir bagažo... o dar sako, kad vyrai yra stiprioji lytis. Aš ne feministė, bet nė velnio. Bet kuriuo atveju, šis romanas tarsi emocijų bomba. Verkiau beveik kas šimtą puslapių. Knygą šiuo metu skaito mama, sakė žiauriai patinka. O jai įtinka ne bet kas. Rekomenduoju ir nekantrauju perskaityti kitas autorės knygas. 

Shilpi Somaya Gowda – SLAPTA DUKTĖ
Romanas apie Indiją ir tėvų meilę. Ir apie tai, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo. Ne visada beširdis atrodantis žmogus viduje nesigaužia visą gyvenimą... ne visada tėvai, kurie palieka ar atiduoda savo vaikus, turi išeitį.  Kartais paprasčiau yra kitą apsaugoti, galbūt meluojant, galbūt pasielgiant taip, kad tau neatleis, tačiau bent jau jausiesi padaręs viską ką galėjai kito žmogaus atžvilgiu, esant aplinkybėms tokioms, kokios jos yra. Knyga labai lengvai skaitosi, veiksmas įdomiai sudėliotas, tikrai likau maloniai nustebinta. 

Jodi Picoult – LEMTINGAS SUTAPIMAS
Vėlgi knyga apie šeimą, vertybes, santykius. Ir apie tai, ką gali padaryti liūtė, palietus jos jauniklius. Skaudi tema, pedofilija.  Ir kažkodėl šįkart labai greitai išsiaiškinau kas kaltas, na ne iki galo, tačiau bent jau iš kurios pusės tų kaltųjų ieškoti, nes kažkaip atrodė įtikinamiausia. Va todėl ir nesu tikinti. Nes nėra nieko švento. Labai greitai perskaičiau, viduryje net mąsčiau, kad ką ten taip ilgai dar aiškinsis... ir tada bomba... tačiau pabaiga kiek nuvylė ir nenustebino, nors visuose atsiliepimuose buvo kalbama, kad pabaiga pritrenks. Matyt, jau per daug Picoult esu skaičiuosi, kad nežinoti, ko tikėtis. Bet kuriuo atveju, labai rekomenduoju. Ypač mamoms-liūtėms.

penktadienis, rugsėjo 16, 2016

Skaitadieniai 2016 - 1 dalis

Šiuos metus pradėjau skaitydama ne itin daug, o vėliau tarsi atitrūkau nuo grandinės... visai gailiuosi, kad neberašau recenzijų, kartais ir pačiai būtų smagu paskaityti, o ir praeiviai, atklysdavę čia, matau, jog atsiliepimus intensyviai skaito. Net gerokai labiau nei mano kelionių įspūdžius (kuriuos, kalta, labai kalta, tikrai pabaigsiu aprašyti, o juk dar po Baltarusiją keliavau rugsėjo pradžioje)... bet vis atsikelia tolyn ir tolyn. Bet niekur nedings, turiu viską dienoraštyje.
Apie šių metų skaitinius - grįžus namo, nuo liepos vidurio, pasiutau ir skaitau viską iš eilės. Bet apie viską nuo pradžių.

Alberto Vasquez-Figueroa - TUAREGAS
Labai lėta, poetiška, graži ir įkvepianti knyga. Tiesiog suvalgiau, o skaičiau elektroninį variantą, telefone, tad nors buvo atimtas malonumas skaityti popierinį variantą, knyga labai sužavėjo. Pamenu, kad dar po to kelias dienas vis mintyse sukosi tam tikri epizodai. Bet vėlgi, kerštas man visada buvo ir bus ganėtinai kontroversiška tema. Rekomenduoju.

Jojo Moyes - PO TAVĘS
AŠ PRIEŠ TAVE tęsinys, tikrai silpnesnis, tačiau manau padėtų gedinčiam žmogui. Vien tas faktas, kad labai optimistiška - Lu stojasi ant kojų, apie viską rašoma su humoru ir nostalgija ir prisiminimais apie Vilą, tačiau neįsiskausminant, o lengvai ir su tarsi ruošimu, kad reiks paleist. Visumoj labai patiko.

Belle Aurora - RAW ir LEV
Šitas dvi knygas man rekomendavo draugė. Penkiasdešimt pilkų atspalvių įkvėptos, popierinė porno versija. Nors pagrindinės veikėjos erzino abiejose knygose, plius negalėjau atsistebėti abiejų kvailumu ir naivumu, perskaičiau visai greitai ir įdomiai, nes vyrai knygose buvo be galo įdomūs. Tačiau tikrai ne iš gerosios pusės, dėl ko sakau, kad pagr. veikėjos naivokos. Vargu ar aš taip norėčiau gyventi. Na pigus ir lengvas skaitalas apie užguitas moteris. Ir daaaaaug sekso.

Gary Van Haas - LOTYNŲ KVARTALAS
Knyga apie Pablą Picasso - susipažinimui su dailininko pasauliu ir gyvenimu, pats tas. Įdomiai sudėliota visa faktinė medžiaga, žinoma apie menininką. Žiūrint iš literatūrinės pusės, knyga bevertė, neskoningai ir sausai parašyta, kartais kai kurie sakiniai taip kartojasi, kad kelissyk jau norėjau mesti.

Laura Esquivel - KAIP VANDUO ŠOKOLADUI
Skani, lyriška, karšta, jauki. Verta perskaityti. Nors jos apimtis nėra didelė, nepasimirš ilgą laiką. Stipriai rekomenduoju tiems, kam patinka pietiečių lėtumas.

Philippa Gregory - BALTOJI KARALIENĖ
Ech didelė didelė mano klaida, kad pradėjau nuo jos skaityti. Pirmoji pažintis su Gregory nenuvylė, manau skaitysiu ir kitas jos knygas. Net susirašiau, kai skaityt jas chronologiškai - prieš tai reikėjo imti Raudonąją karalienę, nes joje pasakojama apie Elžbietos motiną, Vandenų damoje taip pat. Šiaip tikrai įdomu ir įtraukia, vis skubu versti kitą puslapį, vietomis, kad paaiškėtų kas bus toliau. O ir istoriškai užpildo spragas. Tik tiek, kad vardai pradeda maišytis, keli Edvardai, kelios Elžbietos...

Philippa Gregory - VANDENŲ DAMA 
Labai patiko. Įtraukė nuo pirmųjų puslapių ir perskaičiau per dieną. Sužavėjo ne tik politinės intrigos, šeimos santykiai, bet ir magiška pusė, visos žolelės, žiedų traukimai ir kiti burtai. Rekomenduoju.

Carole Martinez - PASIŪTA ŠIRDIS
Netiketai nuostabi. Poetiska. Labai sunkiai kramciau pirmus kasnius, antra puse prarijau. Sukrete. Nežinau ar beverta daugiau kalbėti apie tikrai gerą knygą. 

Nicolas Barreau - PARYŽIUS VISADA GERA MINTIS 
Kažin ar begalėtų būti labiau nuspėjama. Ir saldesnė. Knyga atsipalaidavimui, vienam prisėdimui, pasimėgavimui meilės miestu ir gražia istorija. Tik tiek. 

Laurant Deutsch - METROMANAS
Įdomus pavadinimo vertimas. O šiaip, nesu istorijos mėgėja, tą jau minėjau ne kartą. Bet ši pribaigė, užmušė ir sužavėjo. Be galo gražiai parašyta, kad skaitėsi kaip per sviestą. Ir labai gailiuosi jos neatradusi prieš keliaujant į Paryžių. Rekomenduoju visiems. Ypač planuojantiems aplankyti meilės miestą.  

Jojo Moyes - MERGINA, KURIĄ PALIKAI 
Pavadinimas gali būti klaidinantis. Atrodo, kad bus paprasta meilės istorija. Nė velnio. Kol kas pati nuostabiausia knyga, skaityta šiemet. Kaip visada daugiasluoksniškas siužetas, kuris galiausiai susipina ir susiraizgo, o vėliau viskas gražiai atmaizgoma. Knyga apie meną, menininkus, o ypač mane sužavėjo pirmoji knygos dalis apie karą. Labai rekomenduoju. Palieka įspūdį ir kažką daugiau, nes man sukirbėjo viskas. 

Emma Donoghue - KAMBARYS
Sunkiai skaitėsi dėl pasakotojo, tačiau kai jau užkabino, nebepaleido iki paryčių, kol neužverčiau paskutinių puslapių. Sunki, slogi, tačiau nesupratau motinos, kodėl jai prireikė tiek daug laiko... o gal lengviau smerkti, nei atrodo, ypač nebuvus tokioje situacijoje. Neduok Dieve. Knyga patiko.

Ernest Hemingway - SENIS IR JŪRA
Kamšau vaikystės spragas. Ir pradedu netyčinį maratoną knygų jūros tema. Šiaip patiko, tačiau tikėjausi daugiau. Kadaise skaityta EH knyga TURĖTI AR NETURĖTI patiko kur kas labiau, gal dėl to, kad buvo labiau išplėtota ir joje buvo mažiau pasikartojimų. O gal kad skaičiau originalo kalba. Nežinau ar sukrėtė, ar pajudino kažką viduje. Ko gero ne. 

Jojo Moyes - SIDABRINĖ ĮLANKA
Ko gero nuspėjamiausia iki šiol skaityta autorės knyga, nors pabaigoje braukiau ašaras. Labai sunkiai įsiskaičiau, nes nuolat kalbama apie banginius ir delfinus, o kadangi nesu gyvūnų mylėtoja, vietomis erzino. Šiaip kaip visada - pliusas autorei už kelis sluoksnius, ir už pakapstymą giliau tomis temomis, apie kurias įprastai vengiama kalbėti. 

Joanne Harris - PENKI KETVIRČIAI APELSINO
O taip taip taip. Nuostabi knyga. Kažkiek priminė filmą "Atpirkimas". Kaltės ir skundimų prasme. Šiurpas nukrėčia, ką vaikai gali padaryti už apelsiną ar šokoladuką, gaunamą iš besišypsančio budelio... naivumas pritrenkiantis, tačiau tuo pačiu ir atveriantis akis ir parodantis skaudžią realybę. Auklėkime vaikus. Viskas turi skaudžias pasekmes. Knyga nuostabi. Parsinešiau likusias Harris knygas iš bibliotekos, bus skanu.

Michael Ondaantje - KAČIŲ STALAS
Vėl apie jūrą. Veikėjai užmušantys, gerąja prasme. Pirma pusė skaitėsi labai įdomiai, vėliau... kuo toliau... tuo nuobodžiau... tas naivus vaikiškumas pradžioje patiko, vėliau, bręstant veikėjams, tekstas tarsi šipo... Nežinau ar skaityčiau dar kartą.

Meg Waite Clayton - TREČIADIENIO SESERYS
Siurprizas. Išpardavime už eurą pirkta, tačiau verta kur kas daugiau. Šilta, nuoširdi, motyvuojanti ir labai optimistiškai nuteikianti. Apie tai, kaip verta turėti draugus, kurie tau linki tik gero ir eina su tavimi koja kojon, tačiau nebijodami pasakyti ką iš tiesų galvoja. Graži istorija. 


Sėkmės mano skaitadieniams, kad dar tęstųsi...