Philippa Gregory
– RAUDONOJI KARALIENĖ
Kol kas pati
silpniausia iš šios autorės knygų, kurias skaičiau. Suvokiu, kad religija
Margaretai buvo ypač svarbi, tačiau mane šiek tiek glumina, ka ji buvo tiek tos
religijos apakinta ir tokia naivi... na o šiaip buvo įdomu skaityti iš kitos
pusės nei Elžbietos, pamatyti, kaip jai visi pavydėjo ir laikė ją ne vietoje
atsidūrusią vargetą, o jos mamą ragana... kažkaip šiek tiek kitoks įspūdis buvo
susidaręs perskaičius anas dvi.
Joanne Harris –
GERVUOGIŲ VYNAS
Silpniausia iš
visos trilogijos, net kažkiek nuspėjama, tačiau labai sužavėjo. Vyną dievinu,
tad apie jo gamybą buvo be galo įdomu ir smalsu skaityti. Ypač patiko vynų
suasmeninimas, personifikacijos. Jų pokalbiai, mintys. Pati istorija gražiai
išsinarpliojo, Pranzūzijos kaimo aprašymai labai jaukūs, veikėjai įtikinami.
Jaukus romanas.
Lucinda Riley –
MERGAITĖ ANT JŪROS SKARDŽIO
Va čia tai knyga,
kol kas pati geriausia skaityta šiemet. Sužavėjo visi iki vieno veikėjai,
istorijos vingiai ir posūkiai... man visada labai skausminga skaityti apie
tokius moterų likimus, kuomet atrodo viskas gerai gerai, ir bum, vėl viskas
sugriūna tarsi kortų namelis. O atstatant tą namelį kiekvieną kartą veikėjos
subręsta ne pagal metus ir prisideda tokius kiekius patirties ir bagažo... o
dar sako, kad vyrai yra stiprioji lytis. Aš ne feministė, bet nė velnio. Bet
kuriuo atveju, šis romanas tarsi emocijų bomba. Verkiau beveik kas šimtą
puslapių. Knygą šiuo metu skaito mama, sakė žiauriai patinka. O jai įtinka ne
bet kas. Rekomenduoju ir nekantrauju perskaityti kitas autorės knygas.
Shilpi Somaya
Gowda – SLAPTA DUKTĖ
Romanas apie
Indiją ir tėvų meilę. Ir apie tai, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo.
Ne visada beširdis atrodantis žmogus viduje nesigaužia visą gyvenimą... ne
visada tėvai, kurie palieka ar atiduoda savo vaikus, turi išeitį. Kartais paprasčiau yra kitą apsaugoti, galbūt
meluojant, galbūt pasielgiant taip, kad tau neatleis, tačiau bent jau jausiesi
padaręs viską ką galėjai kito žmogaus atžvilgiu, esant aplinkybėms tokioms,
kokios jos yra. Knyga labai lengvai skaitosi, veiksmas įdomiai sudėliotas,
tikrai likau maloniai nustebinta.
Jodi Picoult –
LEMTINGAS SUTAPIMAS
Vėlgi knyga apie
šeimą, vertybes, santykius. Ir apie tai, ką gali padaryti liūtė, palietus jos
jauniklius. Skaudi tema, pedofilija. Ir kažkodėl
šįkart labai greitai išsiaiškinau kas kaltas, na ne iki galo, tačiau bent jau
iš kurios pusės tų kaltųjų ieškoti, nes kažkaip atrodė įtikinamiausia. Va todėl
ir nesu tikinti. Nes nėra nieko švento. Labai greitai perskaičiau, viduryje net mąsčiau, kad ką ten taip ilgai dar aiškinsis... ir tada bomba... tačiau
pabaiga kiek nuvylė ir nenustebino, nors visuose atsiliepimuose buvo kalbama,
kad pabaiga pritrenks. Matyt, jau per daug Picoult esu skaičiuosi, kad
nežinoti, ko tikėtis. Bet kuriuo atveju, labai rekomenduoju. Ypač mamoms-liūtėms.