Per 2016 metus
perskaityta:
- 42 knygos. Dvi iš jų skaičiau iki liepos, visos kitos perskaitytos jau antrojoje metų pusėje.
- 4 skaitytos anglų kalba, 6 elektroninės, dar vis jaukinuosi abu skaitymo būdus.
- 15649 puslapiai.
- 372,5 puslapiai knygai vidutiniškai, labai savimi didžiuojuosi.
- 13 anglų autorių knygų.
- 12 amerikiečių.
- Po 3 mano skaitytas knygas parašė australų, prancūzų, airių autoriai.
- Tik dvi kanadiečių knygos pateko man į rankas.
- Ir po vieną knygą visi likę: ispanų, meksikiečių, vokiečių, Šri Lankos, lietuvių ir italų autoriai.
Tiek tos statistikos. O dabar bandymai
nominuoti ir trumpos nuomonės.
Metų autoriai
Šįkart tai nebus vienas ar viena – atradimų metai.
Lucinda Riley – už egzotiką, romantiką ir
nepaprastai stiprius siužėtus.
Joanne Harris – už skanias ir stiprias
knygas.
Philippa Gregory – už tai, kad man
reabilitavo meilę istorijai.
Metų poetiškiausia
Carole Martinez – Pasiūta širdis
Metų ašaringiausios
Vanessa Diffenbaugh – Gėlių kalba
Jojo Moyes – Mergina, kurią palikai
Lucinda Riley – Mergaitė ant jūros skardžio
Metų emociškai sunkiausios
Jodi Picoult – Lemtingas sutapimas
Hanah Kent – Paskutinės
apeigos
Alberto Vasquez-Figueroa – Tuaregas
Emma Donoghue – Kambarys
Metų optimistiškiausia
Jojo Moyes – Vienas plius vienas
Metų graužtukai (neįveiktos)
Evelyn Waugh – Sugrįžimas į Braidshedą
Yolanda Scheuber – Olga
Metų nusivylimai
Lina Ever – Berlyno romanas (už skurdų
siužetą ir įkyrią ir naivią pagrindinę veikėją)
Ernest Hemingway – Senis ir jūra (už tai, kad
per vėlai skaičiau ir nusivyliau)
Alessandro Baricco – Šilkas (todėl kad po nuostabaus
filmo knyga pasirodė be galo sausa)
Samuel Shem – Dievo namai (už tai, kad
neskani, neskoninga ir perspausta)
Na ir.....
Metų geriausios
Joanne Harris – Penki ketvirčiai apelsino
Philippa Gregory – Vandenų dama
Jojo Moyes – Mergina, kurią palikai
Lucinda Riley – Mergaitė ant jūros skardžio
Charles Frazier – Šaltasis
kalnas
Hanah Kent – Paskutinės
apeigos
Kitiems metams pasižadu
perskaityti tokį gražų skaičių – 66 knygas. Kaip gausis, taip, neketinu savęs versti skaityti kažko, ko nenoriu;
šiemet suvokiau, kad laiko nedaug, o knygų begalės... jei nesiskaito, nekankint
savęs. Praeitais metais labai savimi džiaugiausi, kad ir po obelimi gulėdama,
ir autobusuose ar naktiniuose traukiniuose sugebėjau skaityti... tikiuosi tas
pavyks ir šiemet.