Prasidėjo metai, o aš ir vėl skaitau. Įsukta į rutiną, egzaminus, ant nosies kabančią pratiką... bet skaitymui laiko atrandu. Taigi trumpai apie pirmą trejetą:
Alyssa
Shelasky – PRIJAUKINTI PRIJUOSTĘ
Naivoka veikėja, tačiau labai stiprus optimizmo užtaisas. Paprastai į asmeniškumus neskubu, bet kadaise, senais laikais, pati būčiau ko gero išsaugojusi santykius, jei tik būčiau pradėjusi gaminti - lygiai kaip ir pagrindinė veikėja, laukdavau vaikino pareinančio iš darbo, kad man (ir sau) paruoštų vakarienę. Sulaukiau priekaištų, tačiau kvailas feministinis požiūris, kad nebūsiu aš pririšta prie virtuvės baigėsi skaudokai. O veikėja, protingesnė, pasirodo, labai puikiai apvertė savo gyvenimą, kartu su tais makaronais, kuriuos mokėsi virti. Labai gerai nuteikianti knyga, receptai atrodo ganėtinai paprasti, kai kuriuos manau ryšiuos išbandyti (dabar tokia beviltiška nesu, nei kokia buvau praeity, nei kokia buvo veikėja).
Jana
Vagner – VONGO EŽERAS
Tikrai nesu fantastikos žanro mėgėja, dėl ko net nekyla rankos skaityti kažko panašaus. Bet kadangi romanas "ant bangos", visi skaito ir po to giria, reikia ir man, jei daiktas geras.Visų pirma, kaip kadaise esu minėjusi, nesu labai linkusi skaityti knygų nugarėlėse esančių anotacijų - pasimokiau iš senesnių leidimų, kai visa santrauka su atomazga parašyta; tad imdama žinojau, kad bus neva apokaliptinė istorija. Ir nustebino tai, kad knyga rašyta rusės ir apie Rusiją. Nepaisant erzinančių vardų ir šiokių tokių pasikartojimų, romanas labai patiko - įdomu buvo skaityti, kad daug kas buvo pasakyta užuominomis, neatskleista iki smulkių detalių, dar patiko veikėjai. Ir kaip visad, priverčia susimąstyti, ką čia pats tokiu atveju darytum. Laukiu tęsinio ir akcijos kruopoms ir cukrui, eisiu sandėliuot, jei ką.
Charlotte
Betts – PRIESKONIŲ PIRKLIO ŽMONA
Ech kaip aš pasiilgstu nenaivių ir neverkšlenančių moterų personažų. Arba tokios jau mes esam. Skani ir kvapni knyga, kurioje tiek daug sluoksnių, kad prasidėjus visoms meilėms seilėms buvau bepamirštanti daug įdomesnes, statybos ir restauracijos temas. Buvo labai įdomu skaityti apie kvepalus ir jų gamybą, apie prieskonius... ir anglišką kultūrą. Kuomet pernai ko netrečdalį perskaitytų knygų sudarė romanai (ir ne tik) apie Prancūziją, tai dabar šokia tokia atgaiva. Ir seniai nebuvau skaičiusi knygos su neblogai išverstomis sekso ar erotinėmis scenomis. Vertėjai pagarba, redaktorei/korektorei dar stuktelčiau per nagus už praleistas raides. Vertas dėmesio, lengvas, tačiau kartu labai daugiasluoksnis romanas.