Birželio 27-28d. – SEPTINTA-AŠTUNTA DIENOS
Aveiro – Tomar - Sintra
Rytą atsikeliu, Cesar turi keliauti į darbą, o aš
į kitą savo stotelę – Tomar. Vėl tolsiu nuo vandenyno, tad žinau, jog
kankinsiuos ir vėl. Susikraunu daiktus, su Cesar išsiskiriame – jis keliauja į
darbą, o aš ieškoti stoties. Žemėlapio neturiu, kada kitas autobusas ar
traukinys net neįsivaizduoju, vėl einu vedama nuojautos. Galiausiai sustoju
kavinukėje kavai (buvo skaniausia kava gerta per ilgą laiką), sumoku už didelę
kavą su pienu gal aštuoniasdešimt euro centų, pasinaudoju WIFI ir susirandu,
kad kitas traukinys, vykstantis į Tomar visai neužilgo, tad pajudu. Stotį randu
greitai, nusiperku bilietą ir įsėdu. Persėdu Coimbra stotyje, deja, į patį
miestą nusprendžiu nevažiuoti.
Atvykus į Tomar tiesiog einu vedama nuojautos ir pataikau – matau ant kalno stūksantį vienuolyną. Su Danieliu susitarėme susitikti prie turizmo agentūros (kuri, deja, nedirba).
Atvykus į Tomar tiesiog einu vedama nuojautos ir pataikau – matau ant kalno stūksantį vienuolyną. Su Danieliu susitarėme susitikti prie turizmo agentūros (kuri, deja, nedirba).
Tomar – miestukas pačiame Portugalijos viduryje. Buvęs
prekybos centras. Įsikūręs pačioje derlingiausioje Portugalijos dalyje,
auginami figmedžiai, riešutai, alyvmedžiai. Sklando mitai, kad mieste stūkso
dideli Tamplierių lobiai...
Danielis turėjo reikalų, mane paliko vieną, tad nuėjau iki parduotuvės ir šiaip maliausi po miestą, nes žinojau, kad
rytoj įėjimas į vienuolyną nekainuos, plius eisiu labai ankstų rytą, kai nebus
didelių eilių ir taip karšta. Saulei besileidžiant grįžau į Danielio namus,
vakare vyko likeriukų degustacija, įdomūs pokalbiai, dušas ir saldus miegas.
Atsibudau anksti. Metas kopti į kalną.
Įžymiausias objektas miestuke, Tamplierių ordino
įkurtas Kristaus vienuolynas. Vėlai 12a. įkurdintą ant kalno tvirtovę sudaro
pilis ir vienuolynas su bažnyčia.
Aplankius vienuolyną susikroviau mantą ir susitikau su Danieliu, kuris, važiuodamas į koncertą Lisabonoje pasiūlė mane nuvežti iki jos, iš kurios aš judėsiu į Sintrą.
Sintroje atsidūriau jau vakare - kontrastas po šiaurinės Portugalijos, traukiny toks jausmas, kad vien juodaodžiai... nejaukiai pasijutau net nebūdama rasistė... hostelyje palikau daiktus ir po miestuką pasivaikščiojau, nors buvau labai pavargusi... grįžusi užmigau nesulaukusi gal nė dešimtos...
Pasakų miestelis... ir čia tik pradžia...
Ryt nauja diena, nauji atradimai :)