Ar
žinot, kaip būna, kad vienos knygos iškart patraukia – nors ir su ganėtinai
mažai atskleidžiančia anotacija, o galbūt vieta, kurioje bus vystomas
siužetas... tai ši patraukė kažkuo, tik iki šiol nežinau kuo. Pavadinimas
banalus, visiškai nesudomino, anotacija... na bent jau tema pasirodė šiek tiek
įdomesnė ir arčiau realybės... taigi, nežinau kodėl, bet labai optimistiškai
nusiteikusi čiupau šį romaną.
Džesė
jau dešimtmetį viena augina sūnų, kadangi santykiai su vaiko tėvu nenusisekė –
visi Adamo lakstymai palei moterų sijonus galiausiai ją privertė priimti svarbų
sprendimą. Džesės motina guli mirties patale, tačiau pasiūlė dukrai važiuoti į
Dordonę, į Prancūziją, pas buvusią gyvenimo meilę vien tam, kad sūnus gautų
progų pabūti su tėvu. Arba kad tėvas pabūtų su sūnumi. Iš paskos Džesė
prisikviečia ir draugų, kad jai pačiai nebūtų taip nejauku leisti laiką su
Adamu.
Atvykus
į Prancūziją – tušti pažadai, Adamas su nauja „meile“, užimtas, laksto po
susitikimus, o Viljamas, dešimtmetis jų sūnus nuolat nuviliamas. Skaitant ne
vieną ir ne du kartus norėjosi Adamą gerai papurtyti.
Labai
patiko ir praeities motyvai – tiek pasakojimas apie Viljamo gimimą (toje
situacijoje nors galva sieną daužyk), tiek istorijos apie Adamo ar Džesės
tėvus. Viskas iš kažkur ateina – tiek nenoras turėti vaikų, tiek keisti
santykiai su tėvais. Kaip sakoma, lazda turi du galus. Visada. Pamąsčius iš
kitos pusės, juk mūsų niekas nemoko kaip būti gera mama ar geru tėvu. Viskas
būna nauja, pirmas kartas dažniausiai viskam. Ypač pirmas vaikas dažniausiai
būna tarsi bandomasis triušiukas. Suprantama, kad tėvų klaidos skaudina, ypač
kai jų nenorima pripažinti... bet... ar patys galėtume geriau?
Šioje
istorijoje nemažai ir paslapčių. Ir pagalvojus, jei ne tos paslaptys, galbūt
Džesei nė nebūtų reikėję vienai auginti sūnaus? Tiesiog labai nedėkingai
susiklosčiusios aplinkybės. Deja, taip labai dažnai būna ir gyvenime, kai
matome tik tai, ką norime matyti.
Ir
žinoma, pagrindinė tema, gal greičiau, knygos problema – liga. Nepagydoma.
Nenuspėjama ir priverčianti kankintis visus aplinkui. Bet kartu ir suvienijanti
šeimas, sugrąžinanti viltį ir padedanti mylintiems vėl sugrįžti vieniems pas
kitus.
Labai
optimistiška istorija. Gražiai parašyta. Tik man šiek tiek pritrūko išbaigtumo,
norėjosi sužinoti daugiau ir apie kitus veikėjus, ne tik Adamą su Džese... bet
knygą tikrai rekomenduoju. Bent aš keliose vietose graudinausi, kad
nesakytumėt, jog neįspėjau – servetėlės prie šios knygos – būtina.
Leidyklos dovana.
